Pereiti prie turinio

Ricky Tognazzi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Riccardo Tognazzi
Gimė 1955 m. gegužės 1 d. (69 metai)
Milanas
Tautybė Italija
Sutuoktinis (-ė) Flavia Toso
Simona Izzo (1995–)
Vaikai 1
Veikla aktorius, kino režisierius, scenaristas
Vikiteka Ricky Tognazzi

Rikis Tonjacis (it. Ricky Tognazzi; g. 1955 m. gegužės 1 d. Milane) – italų aktorius, režisierius ir scenaristas.

Rikio tėvas Ugo Tognazzi buvo garsus italų aktorius. Kine jis debiutavo būdamas 8 epizodiniais vaidmenimis, tačiau rimtoji karjera prasidėjo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio viduryje. Keliuose filmuose dirbo kartu su tėvu („Blogos mintys“, „I viaggiatori della sera“ ir kt.)

1998 m. išbandė ir režisieriaus darbą, kuris buvo sėkmingas: jau 1991 m. Rikio režisuota drama „Ultra“ Berlyno kino festivalyje pelnė Sidabrinį lokį,[1] o kriminalinis filmas „La scorta“ buvo rodytas Kanų kino festivalyje 1993 m.[2]

Antroji Rikio žmona, aktorė Simona Izzo dažnai būna jo filmų scenarijų bendraautorė, o Rikis yra vaidinęs jos režisuotuose filmuose („Maniaci sentimentali“, „Tutte le donne della mia vita“, „Camere da letto“)

  • Ro.Go.Pa.G. (1963)
  • I mostri (1963)
  • Cattivi pensieri (1976)
  • Kur vyksi atostogauti? (1978)
  • I viaggiatori della sera (1979)
  • Arrivano i bersaglieri (1980)
  • La tragedia di un uomo ridicolo (1981)
  • Madonna che silenzio c'è stasera (1982)
  • Io, Chiara e lo Scuro (1983)
  • Il petomane (1983)
  • Son contento (1983)
  • Fatto su misura (1985)
  • Colpo di fulmine (1985)
  • I pompieri (1985)
  • La famiglia (1987)
  • Secondo Ponzio Pilato (1987)
  • Arrivederci e grazie (1988)
  • Caruso Pascoski (di padre polacco) (1988)
  • Tempo di uccidere (1989)
  • Una storia semplice (1991)
  • In camera mia (1992)
  • Maniaci sentimentali (1994)
  • Un eroe borghese (1995)
  • Camere da letto (1997)
  • I corti italiani (1997)
  • Il cielo in una stanza (1999)
  • Canone inverso - Making Love (2000)
  • Commedia sexy (2001)
  • I giorni dell'amore e dell'odio (2001)
  • Il più bel giorno della mia vita (2002)
  • Fate come noi (2002)
  • Alla fine della notte (2003)
  • Io no (2003)
  • In questo mondo di ladri (2004)
  • Tutte le donne della mia vita (2007)
  • Appuntamento a ora insolita (2008)
  • L'ultimo Crodino (2009)
  • Le ombre rosse (2009)
  • Nine (2009)
  • Tutta colpa della musica (2011)
  • All'ultima spiaggia (2012)
  • Pasimatysim rytoj (2013)
  • Esterno sera (2013)
  • On Air - Storia di un successo (2016)
  • Infernet (2016)

Režisuoti filmai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Piazza Navona (1988, mini serialas, 1 epizodas)
  • Piccoli equivoci (1989)
  • Ultrà (1991)
  • La scorta (1993)
  • Roma dodici Novembre 1994 (1995, trumpametražis dokumentinis)
  • Vite strozzate (1996)
  • Ritratti d'autore (1996, dokumentinis, 1 epizodas)
  • Pollo, pollo, pollo (1997, trampametražis)
  • I corti italiani (1997)
  • I giudici - Excellent Cadavers (1999, TV filmas)
  • Canone inverso - Making Love (2000)
  • Un altro mondo è possibile (2001, dokumentinis)
  • Il papa buono (2003, TV filmas)
  • Io no (2003, kartu su Simona Izzo)
  • L'isola dei segreti (2009, serialas, 4 epizodai)
  • Il padre e lo straniero (2010)
  • Mia madre (2010, TV filmas)
  • Tutta colpa della musica (2011)
  • Il caso Enzo Tortora - Dove eravamo rimasti? (2012, TV filmas)
  • L'assalto (2014, TV filmas)
  • Pietro Mennea - La freccia del Sud (2015, TV filmas)
  • Boris Giuliano - Un poliziotto a Palermo (2016, TV filmas)
  • La vita promessa (2018-2020, miniserialas)
  • L'amore strappato (2019, miniserialas, su S. Izzo)
  • Svegliati amore mio (2021, miniserialas, su S. Izzo)

Pagrindiniai apdovanojimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1985 – geriausia aktorius („Qualcosa di biondo“)
  • 1990 – geriausias naujas režisierius („Piccoli equivoci“)
  • 1991 – geriausias režisierius („Ultra“)
  • 1993 – geriausias režisierius („La scorta“)
  • 2000 – geriausias režisierius, geriausias scenarijus („Canone inverso“) (nominacija)
  • 1985 – geriausias proveržio aktorius („Qualcosa di biondo“, „Fatto su misura“)
  • 2000 – geriausias filmas, geriausias scenarijus („Canone inverso“) (nominacija)
  • 1989 – geriausias antrojo plano aktorius („Caruso Pascoski di padre polacco“) (nominacija)
  • 1990 – geriausias režisierius debiutas („Piccoli equivoci“)
  • 1992 – geriausias režisierius, geriausia originali istorija („Ultra“) (nominacija)
  • 1994 – geriausias režisierius, geriausias aktorius („La scorta“) (nominacija)
  • 2000 – geriausias režisierius („Canone inverso“) (nominacija)

Kiti apdovanojimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1992 – Ciak d'oro – geriausias antrojo plano aktorius („Una storia semplice“) (nominacija)
  • 1993 – Kanų kino festivalisAuksinė palmės šakelė („La scorta“) (nominacija)
  • 2010 – Kairo filmų festivalis – geriausias scenarijus („Il padre e lo straniero“)
  • 2012 – Bastijos filmų festivalis – Didysis žiuri prizas („Tutta colpa della musica“)
  1. „Berlinale: 1991 Prize Winners“. berlinale.de. Suarchyvuotas originalas 2013-10-15. Nuoroda tikrinta 2011-03-26.
  2. „Festival de Cannes: The Escort“. festival-cannes.com. Nuoroda tikrinta 2009-08-20.