Pereiti prie turinio

Romulas Augustulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romulas Augustulas
Romulas Augustulas
Gimė 461 ar 463 m.
Mirė po 476 m.
Tėvas Orestas
Vakarų Romos imperatorius
Valdė 475 m. spalio 31 d. - 476 m. rugsėjo 4 d. (10 mėn.)
Pirmtakas Julijus Nepotas
Įpėdinis Odoakras
Vikiteka Romulas Augustulas

Romulas Augustulas (Romulus Augustulus – tikr. Momilas, 461 ar 463 m. – m. po 476 m.) – paskutinis Vakarų Romos imperijos imperatorius (475 m. spalio 31 d. – 476 m. rugsėjo 4 d.).

Rytų ir Vakarų Romos imperijos 476 metais

Romulo Augustulo tėvas Orestas, Tatulo iš Panonijos sūnus, buvo hunų karaliaus Atilos valstybės sekretorius. Po Atilos mirties jis perėjo į tarnybą romėnams ir padėjo Julijui Nepočiui užimti Vakarų Romos imperijos imperatoriaus sostą. Už pagalbą jis gavo patricijaus titulą, senatoriaus ir vyriausiojo karvedžio pareigas. 475 m. Orestas sukėlė maištą, užėmė Raveną ir imperatoriaus vainiku karūnavo savo dvylikametį sūnų Momilą, pavadindamas jį Romulu Augustulu. Naujasis imperatorius pagal kilmę romėnu buvo tik iš motinos senelio pusės ir jokios realios valdžios neturėjo.

Orestą rėmę barbarai pareikalavo atlygio – trečdalio Italijos žemių. Orestui nesutikus, jie sukėlė maištą, užėmė Paviją ir nužudė patį Orestą bei jo brolį Povilą. Maištininkų vadas Odoakras nuvilko nuo Romulo Augustulo imperatoriškus ženklus ir nusiuntė juos į Konstantinopolį. Pats Romulas Augustulas buvo išsiųstas į Kampaniją, jam paskirta 6000 auksinių monetų metams išlaikymas bei vila, kažkada priklausiusi Lukului.

Romulas Augustulas, sekant istorine tradicija, laikomas paskutiniuoju Vakarų Romos imperatoriumi, nors patį titulą dar ir vėliau formaliai naudojo Bizantijos imperatoriai. Paskutiniojo imperatoriaus tradiciją išpopuliarino viduramžių rašytojai dėl vardų sąskambio: Romulu prasidėjo senovės Romos istorija, Romulu Augustulu ir baigėsi.

  Vakarų Romos imperatorius  
Anksčiau valdė:
Julijus Neposas
Romulas Augustulas
 
Vėliau valdė:
Odoakras
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis


  • Maškinas N. A. Senovės Romos istorija. Vilnius 1955 m.
  • Georgas Veberis. „Vseobščaja“ istorija. Maskva 1886 m.