Pereiti prie turinio

Shigeru Yoshida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Shigeru Yoshida
Shigeru Yoshida 1950 metais.
Gimė 1878 m. rugsėjo 22 d.
Jokosuka, Kanagavos prefektūra, Japonija
Mirė 1967 m. spalio 20 d. (89 metai)
Sutuoktinis (-ė) Yukiko Yoshida
Religija Romos katalikas
Partija Liberalų (1945–1950), Demokratinė liberalų (1950–1955)
Vikiteka Shigeru Yoshida

Šigeru Jošida (jap. 吉田 茂 = Yoshida Shigeru, 1878 m. rugsėjo 22 d. – 1967 m. spalio 20 d.) – Japonijos politikas, diplomatas, buvęs šalies ministras pirmininkas (1946–1947, 1948–1954 m.), užsienio reikalų ministras, viena įtakingiausių figūrų ankstyvojoje pokarinėje Japonijos politikoje.

Jošida gimė 1878 m. Kanagavos prefektūroje. Baigė Tokijo universitetą (tuometinis Tokijo imperatoriškasis universitetas). Nuo 1906 m. dirbo diplomatu Kinijoje ir Europos valstybėse. Nuo 1928 iki 1931 m. ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas. Vėliau buvo Japonijos ambasadoriumi Romoje bei Londone. Karo metais pasisakė už greitesnę Japonijos kapituliaciją ir dėl tokių pažiūrų buvo keliems mėnesiams įkalintas.

Po karo tapo užsienio reikalų ministru. 1946 m. buvo išrinktas į parlamentą, o tais pačiais metais ir šalies ministru pirmininku. Jo valdymo metu buvo priimta Japonijos Konstitucija. Kadencija truko neilgai, nes po 1947 m. rinkimų pasikeitė valdančioji koalicija, į kurią neįėjo Jošidos Liberalų partija. 1948 m. sugrįžo į ministro pirmininko postą ir išliko jame iki 1954 metų.

Jošidos politika pasižymėjo dėmesiu ekonominiam Japonijos atstatymui ir bendradarbiavimu su JAV saugumo srityje. Tokia pozicija vėliau buvo pavadinta Jošidos doktrina. Jis pasisakė už profsąjungų ribojimą, suteikdamas daugiau laisvės įmonių veiklai, ir neprieštaravo komunistų veiklos varžymui. 1951 m. rugsėjo mėn. pasirašė San Fransisko sutartį, atkūrusią draugiškus santykius tarp Japonijos ir Sąjungininkų pusės, bei Saugumo sutartį tarp JAV ir Japonijos, taip sukurdamas sąlygas ilgalaikiam JAV ir Japonijos bendradarbiavimui.[1] Vėliau palaikė gynybos pajėgų įkūrimą. Nepaisant to, Jošida stengėsi išlaikyti Japoniją atokiai nuo Šaltojo karo konfrontacijos, nepalaikė susipriešinimo su Kinija.

Jošidos politinė galia pradėjo silpti pasibaigus okupacijai, tačiau jis išliko įtakinga figūra politikoje iki pat mirties 1967 m.[2]

  1. Ryo Sahashi, James Gannon. Looking for Leadership: The Dilemma of Political Leadership in Japan. Brookings Institution Press, 2015, p. 32–33
  2. James Arthur, Ainscow Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Routledge, 2003, p. 356–358
Politinis postas
Prieš tai:
Kijūrō Shidehara
Japonijos ministras pirmininkas
1946–1947
Po to:
Tetsu Katayama
Politinis postas
Prieš tai:
Hitoshi Ashida
Japonijos ministras pirmininkas
1948–1954
Po to:
Ichirō Hatoyama