Pereiti prie turinio

Suomiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suomiai
Gyventojų skaičius 6.5 milijono
Populiacija šalyse Suomija:
   4 900 000[1]

JAV:
  700 000[2]
Švedija
  470 000
Kanada:
  131 040[3]
Rusija:
  34 300 (su Ingrijos suomiais [4] ar 127 600 (su visais karelais)
Australija Australija:
  20 988 (2006 m.)[5]
Vokietija Vokietija:
  16 000 (2002 m.)[6]
Norvegija Norvegija:
  15 000-60 000 įskaitant Miškų suomius ir kvenus[7][8]
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
  11 228[9]
Estija Estija
  11 000[10]
Prancūzija Prancūzija
  6 000 (2005 m.)
Ispanija Ispanija
  5 000 (2001 m.)[6]
Šveicarija Šveicarija
  2 656 (2002 m.)[11]
Nyderlandai Nyderlandai
  2 087 (2006 m.)[12]
Danija Danija
  2,084 (2002 m.)[11]
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai
  900 (2010 m.)[13]

Kalba (-os) suomių
Religijos liuteronybė, ateizmas
Giminingos etninės grupės eilės tvarka artimiausi: karelai, ižorai, estai, vodai, lyviai, vepsai
Baltijos suomiai (iliustracija knygoje The Races of Europe, D. Appelton and Company, New York 1899)

Suomiai (suom. suomalaiset) – tauta, gyvenanti daugiausiai Suomijoje ir kalbanti suomių kalba.

Kas yra suomiai, apibrėžiama įvairiai. Visais atvejais suomiais vadinami suomiškai kalbantys Suomijos gyventojai. Kartais jiems priskiriami suomiškai kalbantys Švedijos gyventojai ar švediškai kalbantys Suomijos gyventojai, nors pastarųjų priskyrimas suomiams diskutuotinas. Mažesnės žmonių grupės, kurias galima vadinti suomiais, yra kvenai Norvegijoje, tornedalai Švedijoje, Ingrijos suomiai Rusijoje. Pagal tarmes suomiai skirstomi į gentis (heimo), bet šis skirstymas prarado reikšmę dėl vidinės migracijos.

Suomių kalba priklauso Uralo kalboms ir yra artimiausia karelų kalbai ir estų kalbai, o švedų kalba priklauso indoeuropiečių kalboms. Suomių kalboje daug skolinių iš švedų ir kitų indoeuropiečių kalbų, bet švedų kalboje yra ir suomiškų skolinių.