Pereiti prie turinio

Torunė

Koordinatės: 53°02′00″ š. pl. 18°37′00″ r. ilg. / 53.03333°š. pl. 18.61667°r. ilg. / 53.03333; 18.61667 (Torunė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Torunė
lenk. Toruń
            
Miesto panorama nuo Vyslos kranto
Torunė
Torunė
53°02′00″ š. pl. 18°37′00″ r. ilg. / 53.03333°š. pl. 18.61667°r. ilg. / 53.03333; 18.61667 (Torunė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Kujavijos Pamario vaivadija Kujavijos Pamario vaivadija
Miesto prezidentas Michał Zaleski
Gyventojų (2021 m.[1]) 197 812
Plotas 115,72 km²
Tankumas (2021 m.[1]) 1 709 žm./km²
Altitudė 34−95 m
Pašto kodas 87-100 iki 87-120
Tinklalapis http://www.torun.pl/
Vikiteka Torunė
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 835

Torùnė [2] (lenk. Toruń, vok. Thorn, lot. Thorunia, Torunium, Thorunium) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurinėje dalyje, prie Vyslos upės. Tai antroji Kujavijos Pamario vaivadijos sostinė (pirmoji – Bydgoščius). Pramoninis miestas, kur išvystyta chemijos (ypač trąšų), tekstilės, prietaisų, baldų, medienos pramonė. Universitetas įkurtas 1945 m.

Torunės senamiestis yra vienas didžiausių Lenkijoje. Vyslos dešiniajame krante yra taisyklingo vidurinių amžių plano Senamiestis ir Naujamiestis; XIII a. abu apjuosti gynybine siena (su bokštais ir vartais) ir fosa. Architektūros paminklai: Senamiestyje – gotikinė rotušė (XIII-XIV a.), gotikinės bažnyčios, gotikiniai, renesansiniai, barokiniai gyvenamieji namai, puošnūs rūmai; Naujamiestyje – gotikinė bazilikinė šv. Jokūbo bažnyčia (XIV a.). Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Vyslos kairiajame krante yra vadinamos Dibovskio pilies (1425 m.) liekanos, barokinės bažnyčios, neorenesansinis vadinamas Artuso kiemas (1891 m.; dabar universitetas), XX a. gyvenamieji namai, visuomeniniai, pramoniniai pastatai. 1997 m. senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.

Torunė garsėja N. Koperniko universitetu – šis mokslininkas gimė būtent Torunėje. Keli kilometrai nuo miesto, Pivnicų kaime (Piwnice), yra didžiausias Centrinėje Europoje radioteleskopas.

Miesto pradžia – slavų gyvenvietė. XIII a. jos vietoje kryžiuočiai įkūrė miestą ir pastatė gynybinę pilį. 1233 m. Torunė gavo miesto teises; buvo Hanzos narė, prekybos centras. 1411 m. čia kryžiuočių ordinas pasirašė taiką su LDK ir Lenkijos karalyste (Torūnės taika). 1454 m. Torūnės gyventojai sukilo prieš kryžiuočius. Po Trylikamečio karo (14541466 m.), 1466 m. pagal Torūnės taiką Torūnė atiteko Lenkijai. 17931807 m. ir 18151920 m. valdė Prūsija, Vokietija; 18071815 priklausė Varšuvos kunigaikštystei. 19201939 m. buvo Pamario vaivadijos centras.

  1. „Powierzchnia i ludność w przekroju terytorialnym w 2014 r.“. stat.gov.pl (lenkų). Suarchyvuota iš originalo 2015-11-02. Nuoroda tikrinta 2016-06-02.
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)