Pereiti prie turinio

Yojimbo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Asmens sargybinis“

PavadinimasFilmo plakatas
Kilmės šalisJaponija
RežisieriusAkira Kurosava
Prodiuseris (-iai)Ryuzo Kikushima
Akira Kurosava
Tomoyuki Tanaka
Scenaristas (-ai)Ryuzo Kikushima
Akira Kurosava
VaidinaToshirō Mifune,
Tatsuya Nakadai,
Yôko Tsukasa ir kiti
Metai1961
Trukmė110 minučių
KalbaJaponų kalba
PlatintojasToho
IMDb įrašas

Asmens sargybinis (kitaip Yojimbo, 用心棒, Yōjinbō) − japonų kino režisieriaus Akiros Kurosavos 1961 m. pastatytas juodai-baltas gangsterių džidai-geki filmas. Vienišas samurajus atvyksta į dviejų nusikaltėlių grupuočių valdomą miestelį, kuriame kenčia silpni ir dori žmonės.

Filmas sukurtas 1961 m. Japonijos „Toho“ kino kompanijos, režisuotas Akiro Kurosavos. Filmo siužetas ir kinematografija turi panašumų su JAV vesternais, ypač Akirą Kurosavą įtakojusiais John Ford filmais. Savo ruožtu, „Yojimbo“ paveikė vėlesnių metų „vienišo didvyrio“ role paremtus filmus. 1962 m. pasirodė filmo tęsinys „Sanjuro“. 1964 m. pasirodė sėkmingas Sergio Leone vesternas „Už saują dolerių“ su Clint Eastwood, kuriame buvo panaudoti „Yojimbo“ motyvai („Toho“ kompanija laimėjo ginčą dėl autorinių teisių). 1996 m. pasirodė oficialus amerikietiškas perdirbinys „Paskutinis iš gyvųjų“ su Bruce Willis, nelabai vykęs.

Apdovanojimai ir pripažinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmas susilaukė palankaus kritikų įvertinimo ir vertinamas vienu geriausių Kurosavos filmų.

  • Kuvabatakė Sandžiuro (akt. Toshirō Mifune) − roninas, kuris klajodamas atvyksta į kaimą, valdomą dviejų priešiškų nusikaltėlių grupuočių;
  • Ušitora (akt. Kyû Sazanka) − vienų banditų grupės vadas;
  • Seibėjus (akt. Seizaburô Kawazu) − kitų banditų grupės vadas;
  • Gondži (akt. Eijirô Tôno) − tavernos savininkas, jis padeda Sandžiuro;
  • Unosukė (akt. Tatsuya Nakadai) − jaunėlis Ušitoro brolis, vienintelis miestelyje turi pistoletą;
  • Inokičis (akt. Daisuke Katô) − Ušitoro brolis,

ir kiti.

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1860-ieji, Japonija. Po imperatorių Tokugavų valdžios žlugimo rūmų samurajus liko be tarnystės ir tapo roninu. Save jis pasivadina Sandžiuro (Sanjuro). Be turto, be maisto jis atkeliauja į mažą provincijos miestelį. Prie miestelio jis pamato sceną, kur sūnus priešinasi tėvo norui, kad jis dirbtų dorai, o nori lošti, kad lengvai gautų pinigų.

Tuščioje miestelio gatvėje Sandžiuro pasitinka miestelio sargybinis, kuris pasiūlo pasisamdyti asmens sargybiniu. Sargybinis nurodo, kur jam kreiptis - esą Seibėjus valdo viešnamį, tačiau jam dabar prastai sekasi, geriau kreiptis į Ušitorą. Tačiau prie Ušitoro namų Sandžiuro pasitinka būrys banditų. Sandžiuro užsuka į vietos užeigą, kurios šeimininkas Gondži paaiškina situaciją: miestelį valdo banditai. Iš pradžių Ušitora buvo Seibėjaus dešinioji ranka, bet jie nepasidalino valdžios ir dabar yra priešingose pusėse. Miesto buvęs meras, prekiautojas šilku, palaiko Seibėjaus pusę, miesto degtindarys (sakės gamintojas) - Ušitoro. Miestelis susikirstęs, visi tik lošia kauliukais arba kaunasi tarpusavyje, darbo turi tik grabdirbys.

Sandžiuro įvertina situaciją ir pasiryžta išvalyti miestelį nuo banditų. Jis nusprendžia pasisamdyti silpnesniam gangsterių vadui Seibėjui. Norėdamas parodyti, ką sugeba, Sandžiuro nukauna tris Ušitoro vyrus. Seibėjus iš džiaugsmo iškart jį samdo ir patyliukais susitaria, kad Sandžiuro reikia nužudyti, kai Ušitoro vyrai bus nugalėti, nes nenori jam mokėti labai didelio užmokęsčio. Sandžiuro nuklauso tai ir, kai abi banditų gaujos išeina kautis viena prieš kitą, jis nutraukia kontraktą su Seibėjumi, bei pasitraukia iš kovos. Tačiau mūšis neįvyksta, tam sutrukdo atvykstantis vyriausybės pasiuntinys. Sandžiuro reikės imtis kitų gudrybių norint apvalyti miestą nuo banditų ir išgelbėti dorus gyventojus ...

  1. „cinemarealm.com“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 10 d..

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]