apkaltinti

• žr. pagr. f. apkaltinti, apkaltina, apkaltino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: apkaltinąs, apkaltinantis, apkaltinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: apkaltinęs, apkaltinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: apkaltindavęs, apkaltindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: apkaltinsiąs, apkaltinsiantis, apkaltinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: apkaltinamas, apkaltinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: apkaltintas, apkaltinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: apkaltinsimas, apkaltinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: apkaltintinas, apkaltintina.
• taip pat žr. pdlv.: apkaltinant, apkaltinus, apkaltindavus, apkaltinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: apkaltindamas, apkaltindama.
• taip pat žr. bdn.: apkaltinte, apkaltintinai.
• Skiemenys: ap-kal-tin-ti

apkaltinti

1. priskirti kaltę
   • Apkaltino sargą vagyste.

ap- + kaltinti, kaltina, kaltino

• žr. pagr. f. vyr. g. apkaltintas, mot. g. apkaltinta.