Liepos 21

Laurynas – Lionginas – Rimvydas – Rimvydė – Danielius

• 1940 – komunistų kontroliuojamas Liaudies Seimas, ignoruodamas Valstybės Konstituciją, Lietuvą paskelbė sovietine respublika;
• 1950 – Kaune prieš LSSR 10-mečio jubiliejų nugriautas Laisvės paminklas;
• 1994 – Lietuvos heraldikos komisija patvirtino atkurtą Žemaitijos herbą ir vėliavą;
• 2006 – Klaipėdoje prasidėjo 47-oji Jūros šventė.

• 1848 m. – Juozas Dryja-Visockis, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius (m. 1916 m.).
• 1872 m. – Petras Juodakis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas (m. 1940 m.).
• 1880 m. – Jonas Yčas, Lietuvos pedagogas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius, nacionalinės istoriografijos pradininkas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas (m. 1931 m.).
• 1886 m. – Antanas Montvydas, Lietuvos gydytojas, rašytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
• 1901 m. – Paulius Slavėnas, Lietuvos astronomas, matematikas, akademikas (m. 1991 m.).
• 1902 m. – Antanas Salys, lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje. Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį. Vienas žurnalo „Gimtoji kalba“ steigėjų ir redaktorių. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, – iš pradžių į Vokietiją, vėliau JAV (m. 1972 m.).
• 1903 m. – Marija Lukaitienė, Lietuvos botanikė dendrologė (m. 1975 m.).
• 1905 m. – Albertas Gerutis, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas, teisės daktaras (m. 1985 m.).
• 1906 m. – Juozas Meškauskas, Lietuvos gydytojas, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1907 m. – Vincas Mamaitis, vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.
• 1914 m. – Stanislovas Albertas Radvila, didikas, Lenkijos valstybės ir Didžiosios Britanijos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1976 m.).
• 1927 m. – Benedikta Dailydienė-Andriušytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1929 m. – Genovaitė Jusaitienė, gydytoja, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1931 m. – Vytautas Gaidamavičius, Lietuvos pianistas, kultūros veikėjas (m. 2008 m.).
• 1932 m. – Danielius Eidukas, lietuvių radiotechnikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1936 m. – Algimantas Vidugiris, tarybinis ir Kirgizijos kino dramaturgas, kino režisierius, kino operatorius. Kirgizijos liaudies artistas, Kirgizijos Lenino komjaunimo premijos laureatas, Nacionalinės Kino meno akademijos narys (m. 2010 m.).
• 1938 m. – Kęstutis Baltrušaitis, Lietuvos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1941 m.:
  • Aldona Aleksandra Masėnienė-Šidlauskaitė, Lietuvos pedagogė, choreografė, šokių kūrėja, renginių organizatorė, Šiaulių miesto kultūros ir visuomenės veikėja.
  • Gražina Čižauskaitė-Jucienė, Lietuvos keliautoja, matematikė programuotoja.
  • Juozas Kudarauskas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1944 m. – Ramutis Čepinskas, Lietuvos pianistas, pedagogas.
• 1949 m. – Irena Mačerinskienė, Lietuvos inžinierė ekonomistė, socialinių mokslų daktarė.
• 1950 m. – Jonas Dromantas, inžinierius, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Zenonas Baikštys, Lietuvos gydytojas, Kauno miesto politinis veikėjas.
• 1953 m. – Albertas Martinaitis, tautodailininkas, etnografas, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Regina Baltutytė-Mileckienė, Lietuvos irkluotoja.
• 1956 m. – Vida Mildažienė, Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1958 m. – Audronė Pitrėnienė, Lietuvos Respublikos Seimo narė.
• 1963 m. – Albertas Jankauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Raimundas Tiškevičius, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Darius Krištaponis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Valdas Aleknavičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Vasilijus Safronovas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1989 m. – Giedrius Titenis, Lietuvos plaukikas ir olimpinės rinktinės narys.

• 1770 m. – Udalrykas Kristupas Radvila, rašytojas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1712 m.).
• 1862 m. – Mykolas Hlušnevičius, Lietuvos astronomas (g. 1797 m.).
• 1929 m. – Tomas Žičkus, poetas, aušrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis (g. 1844 m.).
• 1936 m. – Juozas Kancleris, valstietis, knygnešys (g. 1859 m.).
• 1943 m. – Juozas Milašiūnas, Lietuvos knygnešys (g. 1852 m.).
• 1987 m.:
  • Pranas Raščius, poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (g. 1932 m.).
  • Vincas Burdulis, vargonininkas ir chorvedys (g. 1901 m.).
• 1993 m. – Stasys Krikščikas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, karinis veikėjas (g. 1907 m.).
• 1996 m. – Petronėlė Žostautaitė, istorikė.^[1] (g. 1925 m.).
• 2006 m. – Algirdas Griškonis, sporto veikėjas, Lietuvos futbolo čempionas (g. 1926 m.).
• 2008 m. – Egidijus Juozas Jaržemskas, Lietuvos gydytojas neurochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1935 m.).
• 2010 m. – Vytautas Bačėnas, lietuvių grafikas (g. 1925 m.).
• 2021 m. – Goda Ferensienė, Lietuvos žurnalistė, vertėja (g. 1932 m.).^[2]
• 2022 m.:
  • Vytautas Paukštė, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1932 m.).^[3]
  • Jonas Klemensas Sungaila, ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas (g. 1948 m.).^[4]
• 2023 m. – Aldona Stempužienė, JAV lietuvių dainininkė, operos solistė (g. 1926 m.).^[5]

• 1969 – 3 val. 56 min. Vidurio Europos laiku, pirmasis žmogus Nilas Armstrongas išsilaipino Mėnulyje („Apolonas-11“);
• 1983 – antarktinėje stotyje „Vostok“ užregistruota pati žemiausia temperatūra planetoje – minus 89,2 °C.

• 356 m. pr. m. e. – Aleksandras I Didysis, Makedonijos karalius (336–323 m. pr. m. e.), didysis Antikos užkariautojas, lyginamas su tokiais užkariautojais kaip Čingischanas, Napoleonas, Julijus Cezaris (m. 323 m. pr. m. e.).
• 1732 m. – Džeimsas Adamas, škotų architektas, dizaineris (m. 1794 m.).
• 1858 m. – Lovis Korintas, vokiečių tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių vokiečių impresionistų (m. 1925 m.).
• 1880 m. – Rafaelis Abramovičius Reinas, Rusijos socialdemokratų partijos (menševikų) ir Bundo vadovas (m. 1963 m.).
• 1899 m. – Ernest Miller Hemingway, amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1961 m.).
• 1911 m. – Herbertas Marshalas MakLuhanas, kanadiečių švietėjas, filosofas ir mokslininkas – anglų literatūros profesorius, literatūros kritikas, retorikas ir komunikacijos technologijų teoretikas. M. MakLuhano darbai davė pagrindą medijų teorijos studijoms (m. 1980 m.).
• 1913 m. – Demos Shakarian, armėnų kilmės krikščionis verslininkas iš Los Andželo, kuris įkūrė tarptautinę Veikliųjų žmonių bendriją (m. 1993 m.).
• 1923 m. – Rudolph Arthur Marcus, 1992 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6].
• 1937 m. – Eduardas Strelcovas, buvęs futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Torpedo“ klubo puolėjas. 1958 metais E. Strelcovas atsisakė pereiti į Maskvos CSKA ar Maskvos „Dinamo“, todėl buvo išmestas iš rinktinės, vėliau tais pačiais metais buvo apkaltintas prievartavimu ir 7 metus praleido darbo stovykloje.
• 1940 m. – Deividas Karas, JAV filosofas, E. Huserlio ir fenomenologijos tyrinėtojas.
• 1948 m.:
  • Andrzej Sapkowski, lenkų maginės fantastikos rašytojas.
  • Cat Stevens, žinomas anglų muzikas, dainininkas ir kompozitorius, mokytojas ir filantropas, kovotojas už taiką.
• 1951 m. – Robin McLaurim Williams, JAV aktorius ir komikas. Oskaro, dviejų Auksinių gaublių ir trijų Emmy laureatas. 1986 m. vedė Oskarų apdovanojimus.
• 1955 m. – Marselas Albertas Bielsa Kaldera, Argentinos futbolo treneris, buvęs žaidėjas (rungtyniavo gynėjo pozicijoje). Dabartinis Čilės futbolo rinktinės treneris.
• 1979 m.:
  • Andrijus Voroninas, ukrainiečių futbolininkas, šalies rinktinės ir Liverpulio FC klubo puolėjas. Futbolininko karjerą pradėjo FK Čornomorec jaunių komandoje.
  • Ozols, populiarus Latvijos hip-hop muzikos atlikėjas.
• 1981 m. – Joaquín Sánchez Rodríguez, Real Betis ir Ispanijos nacionalinės futbolo ekipos dešinės pusės saugas.

• 1403 m. – Henris Persis, seras, organizavęs maištą prieš Anglijos karalių Henriką IV (g. 1364 m.).
• 1552 m. – Antonijus de Mendosa, pirmasis Naujosios Ispanijos vicekaralius (jai vadovavo nuo 1535 m. balandžio 17 d. iki 1550 m. lapkričio 25 d.) ir trečias Peru vicekaralius (nuo 1551 m. rugsėjo 23 d. iki mirties) (g. 1495 m.).
• 1796 m. – Robert Burns, romantizmo pradininkas, taip pat vadinamas škotų nacionaliniu poetu (g. 1759 m.).
• 1856 m. – Emilis Orestrupas;, Danijos poetas, gydytojas^[7] (g. 1800 m.).
• 1941 m. – Bohdanas Lepkis, ukrainiečių poetas, rašytojas, literatūrologas (g. 1872 m.).
• 1944 m. – Klausas fon Štaufenbergas, vokiečių karininkas (pulkininkas), kilmingas bajorų giminės atstovas, vienas pagrindinių 1944 m. liepos 20 dienos pasikėsinimo į Hitlerį organizatorių (g. 1907 m.).
• 1977 m. – Elizabeth 'Lee' Miller, amerikiečių fotografė (g. 1907 m.).
• 2004 m. – Edward B. Lewis, 1995 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[8] (g. 1918 m.).
• 2023 m. – Tony Bennett, JAV dainininkas (g. 1926 m.).^[9]