Liepos 23

(kol kas neįvestos)

Apolinaras – Romula – Tarvilas – Gilmina – Brigita – Roma

• 1792 – Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis prisijungė prie Targovicos konfederacijos.

• 1923 m. – Stasys Briedis, lietuvių agronomas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1998 m.).
• 1929 m.:
  • Kazys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, išeivijos veikėjas, ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės bei jos valdybos narys, pirmasis LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino (1992 m. liepos 11 d. – 2004 m.), atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei Lietuvos ir Šv. Sosto santykius (m. 2007 m.).
  • Pranas Jankauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1936 m. – Henrikas Jurgis Šimoliūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
• 1942 m. – Romanas Algimantas Sedlickas, advokatas, JAV lietuvių ir Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m.:
  • Antanas Valeckas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Romas Juškelis, Lietuvos fotografas.
• 1947 m. – Onutė Aleknavičienė-Prokurenkaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1948 m. – Janina Baršienė-Gražytė, Lietuvos genetikė zoologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1950 m.:
  • Irena Misevičienė, Lietuvos gydytoja, sveikatos apsaugos organizatorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
  • Vidmantas Jankauskas, Lietuvos matematikas, energetikos ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1951 m. – Saulius Vosylius, lietuvių kino ir televizijos režisierius.
• 1952 m. – Stasys Navardauskas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Vytautas Kurnickas, Lietuvos dainininkas (tenoras), kompozitorius.
• 1956 m. – Kazys Starkevičius, teisininkas, Lietuvos ir Kauno miesto savivaldybės politinis veikėjas, Seimo narys, LR žemės ūkio ministras.
• 1957 m. – Remigijus Jurėla, Lietuvos architektas.
• 1958 m. – Danutė Časienė, pedagogė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1961 m. – Vidas Paleckis, Lietuvos imtynininkas ir treneris.
• 1962 m. – Artūras Dubonis, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1967 m. – Gintaras Steponavičius, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m.:
  • Povilas Vanagas, šokėjas ant ledo, 2000 m. pasaulio čempionato bronzos medalio, 2000 ir 2006 m. Europos čempionatų bronzos medalių laimėtojas.
  • Saulius Skvernelis, teisininkas, policijos komisaras, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
• 1971 m. – Aurelijus Daraškevičius, Lietuvos baleto artistas.
• 1973 m. – Andrius Giedraitis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Vilniaus „Erama-Maratonas“ komandoje žaidžiančioje Vilniaus Krepšinio Mėgėjų lygoje(VMKL).
• 1985 m. – Renaldas Seibutis, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandoje.

• 1834 m. – Bonaventūra Gailevičius, Lietuvos kunigas, filosofijos daktaras (g. 1752 m.).
• 1934 m. – Jonas Dobkevičius, Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1866 m.).
• 1955 m. – Antanas Garmus, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1881 m.).
• 1961 m. – Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Lietuvos dainininkė (sopranas; iki 1925 m. mecosopranas) (g. 1890 m.).
• 1970 m. – Petras Biržys, Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas (g. 1896 m.).
• 1995 m. – Vincas Knezėnas, chorvedys ir pedagogas (g. 1912 m.).
• 2007 m. – Antanas Gradeckas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas (g. 1929 m.).
• 2009 m.:
  • Antanas Barasa, Lietuvos ir Kretingos rajono verslo, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
  • Sofija Veiverytė, Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (g. 1926 m.).
• 2010 m. – Albertas Rosinas, Lietuvos kalbininkas, baltistas (g. 1938 m.).
• 2016 m. – Algirdas Dembinskas, lietuvių psichiatras, medicinos pedagogas (g. 1939 m.).
• 2020 m.:
  • Gražina Konstancija Remeikaitė, lietuvių teatro ir kino dailininkė (g. 1934 m.).^[1]
  • Algirdas Vileikis, Lietuvos inžinierius, sovietinis partinis veikėjas (g. 1933 m.).
• 2024 m. – Kęstutis Nastopka, Lietuvos literatūrologas, literatūros kritikas, vertėjas (g. 1940 m.).^[2]

• 1881 – Lježe įkurta Tarptautinė gimnastikos federacija – pirmoji tarptautinė sporto federacija pasaulyje.

• 1879 m. – Alfredas Kalninis, latvių kompozitorius, vargonininkas (m. 1951 m.).
• 1888 m. – Raimondas Čandleris, meniškiausias kietojo detektyvo atstovas, populiarių apsakymų apie privatų seklį Filipą Marlou, autorius (m. 1959 m.).
• 1889 m. – Valteris Šotkis, vokiečių fizikas, smarkiai prisidėjęs prie elektronų ir jonų emisijos teorijos kūrimo, 1915 metais išradęs tetrodą, 1919 metais išradęs pentodą, vėliau labai prisidėjęs prie puslaidininkių prietaisų vystimo (m. 1976 m.).
• 1892 m. – Haile Selasie, Etiopijos regentas 1916–1930 m. ir Etiopijos imperatorius 1930–1974 m. Jis buvo dinastijos, kuri atsirado XIII a. ir save kildino iš Saliomono ir Šebos karalienės, įpėdinis ir svarbi figūra Etiopijos ir Afrikos istorijoje^[3][4] (m. 1975 m.).
• 1899 m. – Gustav Walter Heinemann, vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969–1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas (m. 1976 m.).
• 1906 m. – Vladimir Prelog, 1975 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (m. 1998 m.).
• 1922 m. – Damiano Damiani, italų kino režisierius, filmų apie mafiją kūrėjas (m. 2013 m.).
• 1933 m. – Ričardas Rodžersas, pasaulinio garso britų architektas (m. 2021 m.).
• 1942 m. – Fredi, Suomijos aktorius, muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir televizijos laidų vedėjas (m. 2021 m.).
• 1950 m. – Vladimiras Megrė, rusų rašytojas, žymios knygų serijos „Rusijos skambantys kedrai“ autorius.
• 1953 m. – Mohd. Najib bin Tun Haji Abdul Razak, šeštasis ir dabartinis Malaizijos ministras pirmininkas. Nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2009 m. balandžio 3 d. jis dirbo Malaizijos gynybos ministru. Jis yra antrojo šalies ministro pirmininko Abdul Razako sūnus. Najibas yra didžiausios šalies politinės partijos Jungtinės malajų nacionalinės organizacijos prezidentas. Nuo 2008 m. jis eina ir šalies finansų ministro pareigas.
• 1957 m. – Theo van Gogh, olandų režisierius, televizijos laidų rengėjas, publicistas ir aktorius (m. 2004 m.).
• 1961 m.:
  • Martin Lee Gore, britų grupės Depeche Mode narys ir jos pagrindinis žodžių bei muzikos autorius, vokalistas; taip pat solistas nuo 1989 m.
  • Woody Harrelson, amerikiečių aktorius^[6].
• 1965 m. – Saul Hudson, hard roko grupės Guns N' Roses pagrindinis gitaristas, o šiuo metu yra roko grupės Velvet Revolver gitaristas.
• 1968 m. – Gary Payton, amerikiečių krepšininkas^[7].
• 1970 m. – Charisma Carpenter, amerikiečių aktorė^[8].
• 1973 m.:
  • Francis Healy, škotų roko muzikantas (Travis)^[9].
  • Monica Samille Lewinsky, JAV moteris, su kuria prezidentas Bill Clinton turėjo „nesantuokinių santykių“.
• 1976 m. – Chuaasn Gutjerezas Morenas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Atlético de Madrid klubo gynėjas.
• 1977 m. – Neicer Reasco, futbolininkas, Ekvadoro rinktinės ir LDU Quito klubo gynėjas. Su LDU Quito klubu laimėjo 4 Ekvadoro čempionatus.
• 1979 m. – Sotiris Kirgiakosas, Graikijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Liverpool klube ir Graikijos futbolo rinktinėje. 2008–2009 sezone buvo Atėnų AEK komandos kapitonas.
• 1984 m. – Brandon Roy, amerikietis krepšininkas, rungtyniaujantis Nacionalinės Krepšinio Asociacijos Portlando „Trail Blazers“ komandoje.
• 1989 m. – Daniel Jacob Radcliffe, Anglijos aktorius, kino filme „Haris Poteris“ suvaidinęs pagrindinį vaidmenį.

• 1393 m. – Konradas Valenrodas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1330 m.).
• 1885 m. – Ulisas Grantas, vyriausias Sąjungos kariuomenės vadas (JAV pilietinio karo metu) (1864–1869 metais) ir aštuonioliktasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas 1869–1877 metais (g. 1822 m.).
• 1916 m. – William Ramsay, 1904 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1852 m.).
• 1948 m. – Deividas Levelainas Vorkas Grifitas, svarbiausias kino pionierius, Oskaro apdovanojimą pelnęs kino režisierius (g. 1875 m.).
• 1968 m. – Henris Haletas Delis, anglų fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1875 m.).
• 1984 m. – Anchelis Marija de Lera, Ispanijos rašytojas, žurnalistas (g. 1912 m.).
• 1993 m. – James Jordan, Michael Jordan tėvas^[10] (g. 1936 m.).
• 2007 m. – Muhamedas Zahiras, Afganistano karalius, valdęs 1933−1973 m.^[11]
• 2007 m. – Ernst Otto Fischer, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[5] (g. 1918 m.).
• 2011 m. – Amy Winehouse, Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė. (g. 1983 m.).^[12]
• 2021 m. – Toshihide Masukawa, japonų fizikas teoretikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1940 m.).^[13]