Pereiti prie turinio

Chloras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chloras (Cl)
Periodinė grupė

Halogenas

Atomo numeris 17
Išvaizda

Gelsvai žalios dujos

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

35,455 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

100 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1251,2 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Ne] 3s² 3p5

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

99 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

3,00 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

-1,+1,+3,+5,+7

Termodinaminės savybės
Tankis

3,214 g/cm³

Šiluminė talpa

128 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

317 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

−101,03 °C K

Lydymosi šiluma

? kJ/mol

Virimo temperatūra

−34,1 °C K

Garavimo šiluma

? kJ/mol

Molinis tūris

? cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Chloras (Cl) – cheminis elementas, elementų lentelės septintos pagrindinės grupės halogenas. Santykinė atominė masė – 35,5. Branduolio krūvis +17. Cheminė formulė ne junginiuose Cl2.

Chloro, kaip ir visų halogenų, atomo išorinis sluoksnis turi 7 elektronus. Kito atomo elektronu kiekvienas jų gali papildyti savo išorinį sluoksnį iki 8, todėl du chloro atomai jungiasi, sudarydami junginį Cl2.

Kieto chloro kristalai susideda iš dviatomių molekulių. Jas laiko tarpmolekulinės traukos jėgos taip silpnai, kad gali išsilaikyti tik žemoje temperatūroje. Normaliomis sąlygomis chloras yra gelsvai žalios aštraus kvapo dujos.

Žmogus, įkvėpęs chloro, dūsta ir gali mirti.

Daugelis organinių dažomųjų medžiagų, chloro veikiamos, suyra ir virsta bespalviais junginiais. Popierius, nudažytas violetiniu rašalu arba lakmuso tirpalu, įmestas į indą su chloru, greitai išblunka. Tačiau chloras išblukina tik tada, kai aplinkoje yra vandens arba vandens garų. Sausame chlore spalvotas audinys neišblunka. Chloras jungiasi beveik su visais nemetalais ir metalais, yra nustatyta, jog gamtoje natūraliai susidaro daugiau negu 2400 įvairių chloro junginių.[1]

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chloro pavadinimą nulėmė jo spalva: graikiškai chloros – geltonai žalsvas.

Dažniausiai chloro junginys, natrio chloridas, jau yra žinomas nuo senovės laikų, archeologai rado įrodymą, kad akmens druska buvo naudojama seniausiai 3000 m. pr. m. e., o druskingas vanduo nuo 6000 m. pr. m. e.[2] Apie 1630 m., chlorą kaip dujas atpažino flamandų chemikas ir gydytojas Jan Baptist van Helmont.

Chloro pritaikymas įvairiapusis. Panaudojant chlorą, pagaminama 85% vaistų, 96% žemės ūkio augalų apsaugos priemonių. Plastikiniai langų rėmai, lauko baldai, vaistai, dantų pasta, įvairūs balikliai ir valikliai turi savo sudėtyje chloro junginių. Vakarų Europoje 95% geriamojo vandens dezinfekuojama su chloru ir chloro junginiais.

  1. Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė. Chemija: vadovėlis 10 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013, 31 p. ISBN 978-5-430-06167-8.
  2. „The earliest salt production in the world: an early Neolithic exploitation in Poiana Slatinei-Lunca, Romania“. Nuoroda tikrinta 2008-07-10.
  • Greenwood, Norman N; Earnshaw, Alan (1997). Chemistry of the Elements (2nd leid.). Oxford: Butterworth-Heinemann. ISBN 0-08-037941-9.
  • Chemija (2013) ISBN 978-5-430-06167-8