Pereiti prie turinio

Frygai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frygai XIX a. pab. knygos iliustracijoje
Frygų kariai. VII–VI a. pr. m. e. frygų statinio puošybos fragmento rekonstrukcija

Frygai (sen. gr. Φρύγες) – indoeuropiečių tauta, spėjama, antikiniais laikais gyvenusi Balkanuose, vėliau – Mažojoje Azijoje. Vartojo frygų kalbą.

Frygai siejami su Balkanuose gyvenusia brygų tauta. Pasak Herodoto, brygai pakeitę savo pavadinimą į frygus ir migravę į Mažąją Aziją. Spėjama, kad tai galėjo nutikti tarp XIII ir IX a. pr. m. e., kai žlugus Hetitų imperijai ir kitoms vėlyvojo bronzos amžiaus valstybėms, prasidėjo tautų migracija.[1] Graikų mituose minimas legendinis frygų karalius Midas, galėjęs viską paversti auksu. Mažojoje Azijoje jie įsikūrė krašte, kuris vėliau tapo žinomas kaip Frygija (su sostine Gordijuje). Asirų šaltiniuose frygai tapatinami su muškiais, valdomais karaliaus Mitos (jis kartais tapatinamas su Midu), nors graikų šaltiniai frygus ir muškius (meschetinus?) skiria. Archeologai abejoja frygų migracijos, paremtos tik Herodoto ir Ksanto pasakojimais, tikrumu.[2]

VIIIVII a. pr. m. e. frygai turėjo savo karalystę, kuri prekiavo daugiausia su graikais. 696 m. pr. m. e. į Mažąją Aziją įsiveržę kimerai nusiaubė Frygiją ir sugriovė Gordijų. Vėliau iškilo nedidelės frygų valstybės, o lydams išstūmus kimerus, frygai buvo valdomi trumpai gyvavusios Lydijos imperijos. 585 m. pr. m. e. rytines frygų žemes užėmė iranėnai medai. Mirus Lydijos karaliui Krezui, Mažąją Aziją užkariavo Kyro vedini persai. Darijaus laikais buvo sudarytos dvi provincijos frygų žemėse – Frygija (sostinė Gordijus) ir Helesponto (arba Mažoji) Frygija (sostinė Daskilijus). Vėliau frygai buvo užkariauti Aleksandro Makedoniečio ir palaipsniui helenizavosi. Manoma, kad frygų kalba galutinai išnyko VVII a.[3]

Pasak graikų autorių, frygai garbinę Didžiąją Motiną Kibelę, taip pat Sabazijų (graikų prilygintas Dzeusui).

  1. Borza, Eugene N. In the Shadow of Olympus: the Emergence of Macedon. Princeton, New Jersey: Princeton University Press, 1990.
  2. Drews, Robert (1995). The end of the Bronze Age: changes in warfare and the catastrophe ca. 1200 B.C. Princeton University Press. p. 65.
  3. Swain, Simon; Adams, J. Maxwell; Janse, Mark (2002). Bilingualism in Ancient Society: Language Contact and the Written Word. Oxford [Oxfordshire]: Oxford University Press. pp. 246–266.