Pereiti prie turinio

Ifė

Koordinatės: 7°28′0″ š. pl. 4°34′0″ r. ilg. / 7.46667°š. pl. 4.56667°r. ilg. / 7.46667; 4.56667 (Ifė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis – apie Nigerijos miestą ir istorinę valstybę. Apie etninę grupę žiūrėkite ifiai, o apie jų kalbą – ifių kalba.

Ifė
Ifẹ̀
Ifė
Ifė
7°28′0″ š. pl. 4°34′0″ r. ilg. / 7.46667°š. pl. 4.56667°r. ilg. / 7.46667; 4.56667 (Ifė)
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė Nigerijos vėliava Nigerija
Įkūrimo data VII a. pr. m. e.
Gyventojų (2006[1]) 509 035

Ifė (jor. Ilé-Ifẹ̀, angl. Ife) – Nigerijos miestas Osuno valstijos teritorijoje, 218 km į šiaurės rytus nuo Lagosas, žinomas kaip istorinė jorubų tautos valstybė Jorubalando (dabartinės Nigerijos pietvakarių dalis) centre. Mieste įsikūręs Obafemi Avolovo universitetas.

Transporto mazgas. Ifė garsėja tradiciniais bronzos, dramblio kaulo, terakotos, medžio dirbiniais. Kakavos pramonė. Apylinkėse kasamas auksas.[2]

Jorubų valstybė:
Ilé-Ifẹ̀
Šalis Nigerija (Osunas)
Tautos Jorubai
Miestai Ifė
Valdovas Oòni
Bronzinė galva iš Ifės
Ifės terakotos pavyzdys

Įkūrimo legenda

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ifė buvo seniausia ir svarbiausia Jorubalando valstybėlė, iš kurio kildinama visa jorubų tauta. Pasak mitų, čia Olodumare įsakymu nusileido dievas Obatala, kuris sukūrė visą žmoniją. Pirmiausia jis mostelėjo purvo gniutulu virš bekraščio vandenyno ir taip pasidarė žemė, kuri vadinosi Ifė. Tada jis pasodino centre palmės riešutą, iš kurios išaugo medis su 16 šakų, simbolizuojančių senąsias jorubų gimines.

Ankstyviausioji istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad Ifės miestas buvo apgyvendintas jau V a. pr. m. e. Seniausias jo laikotarpis yra žinomas kaip „negrįstasis“, mat tuo metu Ifės keliai buvo negrįsti. Tikėtina, kad tuo metu Ifė daug prekiavo su Nok kultūros atstovais šiaurėje, iš kurios perėmė daug pasiekimų.

Nuo maždaug VIII a. miestas ėmė vystytis ypač sparčiai, ir tapo svarbiausiu meno ir kultūros centru visame Benino civilizacijos regione. Apie X a. ji tapo tikru miestu, jos keliai buvo išgrįsti, taigi, taip prasidėjo jos „grįstasis“ laikotarpis.

Ifės apogėjus

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie XII a. Ifės menas pasiekė viršūnę. Buvo gaminamos ypač puikios bronzinės galvos, terakotos skulptūros, pasižyminčios aukšto lygio meniškumu ir realizmo tendencijomis, kurios gerokai aplenkė to meto Europą.

Kažkur laikotarpyje tarp XI ir XV a. Ifėje valdė legendinis valdovas Oduduva, pradėjęs valdovų dinastiją. Daug mokslininkų teigia, kad jis buvo ateivis iš tolimos šiaurės (musulmonai palaiko legendą, kad jis buvo kilęs iš Mekos). Oduduvos palikuonys (sūnūs arba anūkai) yra laikomi kitų svarbiausių Benino civilizacijos valstybių (Ojo, Benino, Ketu, Ovo, Ilos, Sabe, Popo) įkūrėjais. Iš ifės save kildina visos jorubų subgrupės, kurios apie XV a. migravo įvairiomis kryptimis.

Nuo XV a. Ifės meninė ir politinė jėga sumenko. Ją nustelbė Benino karalystė, Ovas, Idžebu. Tačiau valstybė visuomet išliko Benino civilizacijos religinis centras.

  1. FEDERAL REPUBLIC OF NIGERIA : 2006 Population Census
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 178