Pereiti prie turinio

Kapčiamiestis

Koordinatės: 54°00′14″š. pl. 23°39′22″r. ilg. / 54.004°š. pl. 23.656°r. ilg. / 54.004; 23.656 (Kapčiamiestis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kapčiamiestis
{{#if:
Miestelio centrinė aikštė
Kapčiamiestis
Kapčiamiestis
54°00′14″š. pl. 23°39′22″r. ilg. / 54.004°š. pl. 23.656°r. ilg. / 54.004; 23.656 (Kapčiamiestis)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Kapčiamiesčio seniūnija
Gyventojų (2021) 478
Vikiteka Kapčiamiestis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kãpčiamiestis
Kilmininkas: Kãpčiamiesčio
Naudininkas: Kãpčiamiesčiui
Galininkas: Kãpčiamiestį
Įnagininkas: Kãpčiamiesčiu
Vietininkas: Kãpčiamiestyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Kopciowo,[2]rus. Копцiово[3]

Kapčiamiestis – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi medinė Kapčiamiesčio Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1956 m.), veikia Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla, paštas (LT-67039). Miestelyje veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas. Kapčiamiesčio plano struktūra spindulinė.

Šalia miestelio yra per II pasaulinį karą žuvusių TSRS karių kapinės, paminklas. Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus gyvenvietė (Pinčiaragis). Gyvenvietė 2007 m. tyrinėta mokslininko dr. E. Šatavičiaus. Tyrimų metu surasta titnaginių radinių, datuojamų finalinio paleolito laikotarpiu (X tūkstm. pr. m. e.).

Miestelio gatvė

Miestelis pavadintas pagal vietos dvaro įkūrėjo pavardę (Kapčius arba Kapočius), pridedant -miestis (dvarininkinis vietovardis). Yra žinoma, kad XVI a. karaliaus raštininkas Kapočius valdė dvarą Veisiejo ežero saloje.[4] Kita vertus, pirmas kamienas gali būti iš liet. kãpčius 'sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai, sienai pažymėti, ežiaženklis, erekys'.[5]

Kapčiamiesčio bažnyčia

Kapčiamiestis įsikūręs kelių VeisiejaiSapackinėGardinas ir SeinaiLeipalingis sankryžoje. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria, netoli yra Veisiejų regioninis parkas, telkšo 717 ha Kapčiamiesčio tvenkinys.

Prie Kapčiamiesčio aptikta akmens amžiaus stovykla.

Gyvenvietė įsikūrė XVI a. pradžioje. 1516 m. Ldk Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai. 1724 m. pastatyta koplyčia, 1824 m. – medinė bažnyčia. 1777 m. atidaryta parapinė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė.

XIX a. per Kapčiamiestį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. Amžiaus pabaigoje jis minimas kaip kaimas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.[6]

1939 m. įsteigta biblioteka. 1939 m. rugpjūtį pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nustatė, kad Kapčiamiestis kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą Sienos ir draugystės sutartį, beveik visa Lietuva atiteko TSRS įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis (kaip ir Liudvinavas, Vilkaviškis) išliko vokiečių zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko. Per II pasaulinį karą beveik visai sunaikintas.

19451949 m. sovietinė valdžia ištrėmė 33 gyventojus. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. 19501992 m. Kapčiamiesčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įkurti kultūros namai, felčerių punktas, yra parapiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globos centras. Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. Nuo 1976 m. vyksta Česlovo Sasnausko chorų festivalis.[7]

2006 m. patvirtintas Kapčiamiesčio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pradžia – 1941 m. Kapčiamiesčio valsčiaus centras Seinų apskritis
19411950 m. Lazdijų apskritis
19501959 m. Kapčiamiesčio apylinkės centras Veisiejų rajonas
19591995 m. Lazdijų rajonas
1995 Kapčiamiesčio seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1883 m. 1888 m.[8] 1895 m.*[3] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1977 m.[11]
176 925 1 084 926 835 828 700
1979 m.sur.[12] 1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur. -
744 677 719 691 589 478 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas Emilijai Pliaterytei
  • Emilija Pliaterytė (1806–1831) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, palaidota senosiose miestelio kapinėse. Miestelyje yra E. Pliaterytės muziejus.
  • Česlovas Sasnauskas (1867–1916) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas. Pažymėta vieta, kur buvo jo gimtasis namas.
  • Veronika Povilionienė (g. 1946) – žymi lietuvių folkloro dainų atlikėja, mokėsi Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje.
  • Petras Kadziauskas (g. 1902 m.) (kitais duomenimis gimė Vidugiriuose) [17] – agronomas ir mokslininkas.
  • Mečislovas Bulaka (1907–1994), žymus lietuvių grafikas, scenografas.
  • Juozas Zdebskis (1929–1986), kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises.
  • Antanas Olšauskas (1911–1994), miškininkas, dainininkas. Lietuvos nusipelnęs miškininkas (1965).
  • Arvydas Gaičiūnas (1943–), cirko artistas, režisierius, sportininkas, akrobatikos sporto meistras (1959).
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  3. 3,0 3,1 Копцiово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 16 (31) : Конкорд — Коялович. С.-Петербургъ, 1895., 178 psl. (rus.)
  4. Kęstutis Vaškelis. Turisto atlasas. – Vilnius, Mintis, 1994. // psl. 261
  5. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  6. Kopciowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 376 psl. (lenk.)
  7. Algimantas MiškinisKapčiamiestis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 350 psl.
  8. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. KapčiamiestisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 46 psl.
  11. KapčiamiestisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 267 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Algimantas Miškinis ir kt. Kapčiamiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 205
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Algis Uzdila. Vladą Pajaujienę išlydėjus Archyvuota kopija 2006-10-09 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

  VEISIEJAI – 12 km  
 
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
LEIPALINGIS – 19 km
Viktarinas – 10 km