Karlskruna

Karlskruna šved. Karlskrona
Karlskrunos reginys
Karlskruna 56°11′0″ š. pl. 15°39′0″ r. ilg. / 56.18333°š. pl. 15.65000°r. ilg. / 56.18333; 15.65000 (Karlskruna)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Švedija
Lenas	Blekingė
Gyventojų (2020[1])	36 904
Plotas	21,3 km²
Tankumas (2020[1])	1 733 žm./km²
Altitudė	16 m
Vikiteka	Karlskruna
UNESCO	(angl.) (pranc.): 871

Karlskruna (šved. Karlskrona) – miestas pietryčių Švedijoje, ant Baltijos jūros kranto. Miesto centras yra įsikūręs Trosės (Trossö) pusiasalyje, o atskiros dalys išsibarsčiusios 34 salose. Blekingės leno administracinis centras.^[2] Svarbus jūrų uostas (žvejyba, prekyba, karinė jūrų bazė). Laivų statybos, porceliano ir fajanso dirbinių gamybos, elektrotechnikos, tekstilės, medienos apdirbimo pramonė. Apylinkėse išgaunamas granitas.

Karlskruna žymi savo išskirtine architektūra, kuri 1998 m. paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu. Būdingas spindulinio plano senamiestis. Svarbiausi objektai: Admiraliteto bažnyčia (1685 m., viena didžiausių Švedijos medinių bažnyčių), taip pat Nikodemo Tesino suprojektuotos Švenčiausiosios Trejybės (1697–1709 m.) ir Šv. Fridriko (1744 m.) bažnyčios. Taip pat Citadelė (1680–1700 m.), senoji prieplauka su pakeliamaisiais tiltais (1683 m.), gamybinis uosto pastatas Finska kyrkan (1696 m.), bastionas Aurora (1704 m.), XVIII a. rotušė, vienas seniausių pasaulio dokų Poelhelmsdockan (1712–1724 m.), senoji laivų statykla Gamla Varvet (XVIII a. pab.), Admirolo F. H. Čapmano vasaros rezidencija (1786 m.).^[3]

Miestas įsteigtas 1680 metais, kai čia atsikėlė Švedijos karinis laivynas ir įkūrė savo bazę. Nuo to kilo ir miesto pavadinimas, kuris išvertus iš švedų kalbos reiškia „Karolio karūna“. Tuo metu Švediją valdė karalius Karolis XI. XVIIII a. vid. miestas sparčiai augo ir buvo antras didžiausias šalyje. 1790 m. Karlskruną nuniokojo didelis gaisras, ir miestas nebeatsigavo.^[4]

• Oficialus miesto tinklalapis

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Švedijoje Materialusis Drotningholmo karališkoji valda (1991) · Birka ir Hovgordenas (1993) · Engelsbergo geležies dirbtuvės (1993) · Skugsčiurkogordenas (1994) · Tanumo uolų raižiniai (1994) · Hanzos sąjungos miestas Visbis (1995) · Gamelstado bažnytkaimis (1996) · Laponijos teritorija (1996) · Karlskrunos karinis uostas (1998) · Pietų Elando žemės ūkio kraštovaizdis (2000) · Aukštasis krantas/Kvarkeno salynas (2000, kartu su Suomija) · Didžiojo vario kalno kasykla Faliune (2001) · Varbergo radijo stotis (2004) · Struvės geodezinis lankas (2005, kartu su kitomis devyniomis valstybėmis) · Dekoruotos Helsinglando sodybos (2012) Nematerialusis Legendų žemės programa skirta atgaivinti istorijų pasakojimus Kronobergo regione (2018) · Šiaurės šalių klinkerio laivų statymo tradicijos (2021, kartu su 4 kitomis valstybėmis)