Pereiti prie turinio

Kentai (Lenkija)

Koordinatės: 49°54′0″ š. pl. 19°13′0″ r. ilg. / 49.90000°š. pl. 19.21667°r. ilg. / 49.90000; 19.21667 (Kentai (Lenkija))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kentai
lenk. Kęty
      
Miesto centras
Kentai
Kentai
49°54′0″ š. pl. 19°13′0″ r. ilg. / 49.90000°š. pl. 19.21667°r. ilg. / 49.90000; 19.21667 (Kentai (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Mažosios Lenkijos vaivadija Mažosios Lenkijos vaivadija
Apskritis Osvencimo apskritis
Gyventojų (2006) 19 252
Plotas 23,1 km²
Tankumas (2006) 833 žm./km²
Altitudė 315 m
Vikiteka Kentai

Kentai (lenk. Kęty) – miestas pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Osvencimo apskrityje, į pietus nuo Osvencimo, prie Solos upės (Vyslos intakas). Stotis prie Belsko Bialos-Vadovicų geležinkelio linijos. Mašinų ir įrengimų (automobilių, metalurgijos ir liejimo mašinų, krosnių ir kaitintuvų, matavimo prietaisų), metalo apdirbimo (aliuminio profilių, taros gamyba), tekstilės (vilnos, trikotažo), baldų, statybinės keramikos, maisto pramonė. Veikia plastiko perdirbimo gamykla. Kentuose vyksta kasmetinis sakralinių giesmių festivalis Psalite Deo.

Yra muziejus, 1712 m. barokinis pranciškonų vienuolynas su Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, 1685 m. barokinė Šv. Margaritos ir Kotrynos bažnyčia.

Kentai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1240 m. Miesto teisės suteiktos 1277 m. Kentuose 1397 m. gimė katalikų šventasis Jonas Kentietis. Nuo 1457 m. priklausė Jogailaičiams. XVI-XVII a. Kentai buvo svarbus amatų ir prekybos centras. Vėliau nukentėjo nuo gaisrų, epidemijų, potvynių bei žemės drebėjimų (1785, 1786 m.). Nuo XIX a. tapo sunkiosios pramonės centru[1].

  1. Kentai (Lenkija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006