Pereiti prie turinio

Kerpsamanės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Marchantiopsida

Kerpsamanės Ernst Haeckel's „Kunstformen der Natur“, 1904
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Kerpsamanės
( Marchantiophyta)
Klasė: Kerpsamanės
( Marchantiopsida)

Kerpsamanės (Marchantiopsida) – augalų (Plantae) karalystės kerpsamanių (Marchantiophyta) skyriaus klasė. Tai indų neturintys augalai.

Gniužulas yra lakštelio arba juostelės pavidalo, tačiau aukštesnio organizacinio išsivystymo jis diferencijuotas į lapuotą stiebą. Viršutinė gniužulo pusė yra kitokios sandaros negu apatinė. Stiebas gulsčias, prie substrato prisitvirtinęs rizoidais. Lapai begysliai, sudaryti iš vieno ląstelių sluoksnio.

Kerpsamanės auga pelkėtose pievose, drėgnuose miškuose, dirvožemyje, ant medžių žievės, aplink medžių kamienus ir kelmus, taip pat randamos stovinčiuose vandenyse, šaltiniuotose vietose.

Gyvenimo ciklas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kerpsamanių gyvenimas prasideda kai haploidinė spora dygsta ir iš jos išauga protonema. Protonema yra laikina augalo stadija, iš kurios išauga subrendęs gametofitas, kuris formuoja gametoforus, ant kurių formuojasi lytiniai organai. Vyriškas lytinis organas yra anteridis, jis užaugina spermazoidus. Moteriški lytiniai organai yra archegonės.

Kerpsamanės gali būti dvilytės ir vienalytės. Dvilytės kerpsamanės moteriški ir vyriški lytiniai organai užauga ant skirtingų gametofitų. Ant vienalyčių kerpsamanių lytinės struktūros užauga ant skirtingų šakų tame pačiame augale. Abiem atvejais spermazoidai turi patekti iš anteridžio į archegonę, kur yra kiaušialąstės. Tam reikalingas vanduo.

Kai spermazoidas pasiekia archegonę, įvyksta apvaisinimas, išauga diploidinis sporofitas, kuris išbarsto hapliodines sporas ir gyvenimo ciklas vyksta iš naujo.

Pasaulyje auga apie 300 genčių ir 6-10 tūkstančių rūšių.

Žinomos 25 kerpsamanių šeimos, 55 gentys ir 107 rūšys:

  • Naujalis J., Kalinauskaitė N., Grinevičiūtė M. 1995. Vadovas Lietuvos kerpsamanėns pažinti. Leidykla „Žodynas", Vilnius. 244 p. ISBN 9986-465-19-2