Kronštatas

Kronštatas Кронштадт
Kronštato reginys
Kronštatas 60°0′0″ š. pl. 29°46′0″ r. ilg. / 60.00000°š. pl. 29.76667°r. ilg. / 60.00000; 29.76667 (Kronštatas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Rusija
Subjektas	Sankt Peterburgas
Rajonas	Kronštato rajonas
Įkūrimo data	1704
Gyventojų (2021[1])	44 399
Plotas	19,35 km²
Tankumas (2021[1])	2 295 žm./km²
Vikiteka	Kronštatas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 540

Kronštatas (rus. Кронштадт, iš vok. Krone 'karūna' + Stadt 'miestas') – Rusijos uostamiestis Baltijos jūros Suomijos įlankos Kotlino saloje, 30 km į vakarus nuo Sankt Peterburgo (priklauso kaip atskiras miestas). Istorinė Rusijos admiraliteto ir Baltijos laivyno bazė. Karinis uostas. Laivų remonto, testilės, maisto, siuvimo pramonė. XX a. pr. Šv. Mikalojaus soboras. Yra tvirtovės kompleksas, admiralitetas, arsenalas. Veikia keli muziejai.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1617 m. Stolbovo taikos sutartį tarp Rusijos ir Švedijos, Kotlino sala atiteko Švedijai. 1703 m. Švedijos karo laivams išplaukus žiemoti į neužšąlančius Baltijos uostus, Rusijos caro Petro I įsakymu saloje pradėtas statyti pirmasis Rusijos fortas, turėjęs užkirsti kelią Švedijos laivynui link Nevos įlankos. 1704 m. tvirtovė buvo pašventinta ir pavadinta Kronšlotu. 1722 m. pastatytas citadelės fortas ir Kronštatas tapo svarbiausia Rusijos Baltijos laivyno baze. 1723 m. tvirtovė pavadinta Kronštatu. XVIII a. pabaigoje pastatytas Kronštato admiralitetas. Iki XIX a. pabaigos mieste veikė ir prekybos uostas. Kronštato įgula aktyviai dalyvavo 1905–1907 m., Vasario revoliucijose ir Spalio perversme. 1921 m. – Kronštato sukilimo vieta. Antrojo pasaulinio karo metu priklausė Leningrado gynybos sistemai, buvo daug kartų Vermachto bombarduotas. Miesto istorinis centras ir įtvirtinimai nuo 1990 m. yra UNESCO Pasaulio paveldo objekto „Istorinis Sankt Peterburgo centras ir susijusių paminklų grupė“ dalis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]