Pereiti prie turinio

Levenas

Koordinatės: 50°53′00″ š. pl. 4°42′00″ r. ilg. / 50.88333°š. pl. 4.70000°r. ilg. / 50.88333; 4.70000 (Levenas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Levenas
ol. Leuven, pranc. Louvain
            
Miesto rotušė
Levenas
Levenas
50°53′00″ š. pl. 4°42′00″ r. ilg. / 50.88333°š. pl. 4.70000°r. ilg. / 50.88333; 4.70000 (Levenas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Belgijos vėliava Belgija
Regionas Flandrijos regionas Flandrijos regionas
Provincija Flamandų Brabanto provincija
Įkūrimo data 891
Gyventojų (2006) 90 706
Vikiteka Levenas
Kirčiavimas Lèvenas (pr. Luvènas)

Levenas – miestas vidurio Belgijoje, 30 km į rytus nuo Briuselio; Flamandų Brabanto provincijos centras. Nuo seno garsėja universitetu. Stovi didelė rotušė (XV a. vėlyvoji gotika), Šv. Petro bažnyčia (XV a.), kunigaikščių pilis.

Levenas įsikūręs prie Dijlės upės. Upių uostas; kanalas jungia jį su Šeldės upe.

Antikos laikais Leveno vietoje buvo romėnų gyvenvietė prie prekybinio kelio iš Romos į Tryrą. Pirmąkart minimas 891 m., kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Arnulfas prie Leveno sumušė vikingus. 11901383 m. Brabanto kunigaikštės sostinė, vienas svarbiausių lino bei vilnos audimo ir prekybos centrų. Po 1382 m. nesėkmingo miestiečių sukilimo daug audėjų pabėgo į Olandiją ir Angliją. Miesto plėtrai postūmį suteikė 1425 m. įkurtas Leveno universitetas. XVIII a. Leveno suklestėjo dėl alaus gamybos plėtros – plėtėsi 1366 m. įsteigta alaus darykla. XX a. ji tapo viena didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje; nuo 2008 m. vadinama Anheuser-Busch InBev. Ūkio raidą paspartino 1825 m. baigtas kasti Leveno–Antverpeno kanalas. Per I ir II pasaulinius karus miestas labai apgriautas, 1914 m. ir 1940 m. sudegė viena didžiausių pasaulyje Leveno universiteto biblioteka, vėliau atstatyta. [1]

Universiteto bilbioteka
  • Šv. Petro bažnyčia, pastatyta XI a., vėliau sugriauta, 14101541 m. atstatyta gotikos stiliumi, architektas S. van Vorstas, J. Keldermansas II, M. de Lajensas, apgriauta per I ir II pasaulinius karus.
  • Kviintenskerk, XIII a. pradžioje
  • Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1230 m.
  • Gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, pastatyta XIII a.XIV a.
  • Barokinė Šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta 1666 m., architektas V. Hesius.
  • Bėginių vienuolynas, pastatytas XVI a.XVII a., nuo 1962 m. priklauso universitetui; su gotikine bažnyčia, pastatyta 1305 m.
  • Gotikinė Audinių halė, pastatyta 13171945 m.
  • Rotušė, pastatyta 14391469 m., architektas M. de Lajensas, 1841 m. restauruota.
  • Leveno katalikiškasis universitetas, universiteto biblioteka.
  • Miesto muziejus, daugiausia flamandų tapyba, XV a.XVI a. Brabanto skulptūros
  • Alaus muziejus.
  • Sakralinio meno muziejus.
Leveno geležinkelio stotis

Išplėtota maisto (alaus, malimo, pieno), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), tekstilės, odos ir avalynės pramonė, mašinų gamyba. Varpų liejykla. Turizmas.

Leveno universitete mokėsi žymūs lietuviai Abraomas Kulvietis, Antanas Baranauskas, Pranas Kuraitis.

Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione (ol. Gemeentelijk Stadion).[2] Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga.
  1. Levenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 48 psl.
  2. Gemeentelijk Stadion