Pereiti prie turinio

Monpeljė universitetas

Koordinatės: 43°37′55″ š. pl. 3°51′50″ r. ilg. / 43.63194°š. pl. 3.86389°r. ilg. / 43.63194; 3.86389
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Monpeljė universitetas
pranc. Université de Montpellier
Įkurtas1289 m.
TipasValstybinis
Darbuotojų2500 (2009 m.)
Studentų50 000 (2009 m.)
VietaMonpeljė, Prancūzija
Svetainėuniv-montp1.fr
Monpeljė universiteto steigimo bulė

Monpeljė universitetas (pranc. Université de Montpellier) – vienas seniausių Prancūzijos ir Europos universitetų,

Įkurtas 1289 m. spalio 26 d. popiežiaus Mikalojaus IV bule Quia Sapientia sujungus Medicinos (įkurta 1150 m.), Teisės (įkurta 1220 m.) ir Laisvųjų menų (įkurta 1242 m.) mokyklas. Pagal 1968 m. lapkričio 12 d. Prancūzijos aukštojo mokslo įstatymą, nuo 1970 m. Monpeljė universitetas suskirstytas i 3 universitetus:

  • Monpeljė I (Université Montpellier 1) (2009 m. buvo 21 000 studentų, 950 dėstytojų)
  • Monpeljė II (Université Montpellier 2) – mokslo ir technikos universitetas (daugiau kaip 14 000 studentų, 920 dėstytojų)
  • Monpeljė III, Polio Valery universitetas – Kalbų, literatūros ir humanitarinių mokslų universitetas (16 140 studentų, 627 dėstytojai) [1]

Nuo 2012 m. visi trys universitetai vėl susijungia į vieną.

Monpeljė I universitetas
  • Ekonomikos ir socialinio administravimo fakultetas
  • Farmacijos fakultetas
  • Medicinos fakultetas
  • Fizinio aktyvumo ir sporto mokslų bei technikos fakultetas
  • Odontologijos fakultetas
  • Teisės fakultetas
  • Vadybos ir administravimo institutas
  • Du mokslo tyrimų institutai
  • Botanikos sodas (seniausias Prancūzijoje, įkurtas 1593 m.)
  • Anatomijos muziejus, įkurtas 1794 m.
  • Ksavjė Atgero muziejus, įkurtas XVIII a. pabaigoje; turi daugiau kaip 1000 paveikslų ir 5000 estampų
  • A. Ciurano farmacijos muziejus, įkurtas 1972 m.

Leidžia mokslinius leidinius „L'Economie méridionale“, „Revue de la societé d'histoire du droit“, „Le Journal de médecin“, „Le Ligament“.

Monpeljė II universitetas
  • Monpeljė mokslų fakultetas
  • Monpeljė mokytojų rengimo universitetinė akademija
  • Nimo technologijos mokslų institutas
  • Bezjero technologijos mokslų institutas
  • Monpeljė politechnikos mokykla
  • Monpeljė įstaigų administravimo institutas
  • Monpeljė nacionalinė aukštoji chemijos mokykla
  • Gamtos muziejus

Leidžia mokslinius leidinius „Naturalia Monopolianes“, „Palaeovertebra“, „Cahiers de mathématiųues“.

Monpeljė III universitetas
  • Filologijos, menų, filosofijos, lingvistikos ir psichoanalizės fakultetas
  • Anglų – Amerikos fakultetas
  • Germanų, slavų ir rytų kalbų studijų fakultetas
  • Humanitarinių ir gamtos mokslų fakultetas
  • Socialinių mokslų ir psichologijos fakultetas
  • Romanų ir viduržemio kalbų fakultetas
  • 14 mokslo institutų ir centrų
  • Imperatoriaus Antonino, arba Liejimo darbų, muziejus (įkurta 1880 m.

Leidžia mokslinius leidinius „Revue des langues romanes“, „Lenguas“, „Revue archéologique“, „Annales du Midi“ ir kitus.

Universitete dėstė

Gijomas Grimardis, Pedro de Luna, Eduardas Rošas

Universitete studijavo

Michailas Gurevičius, Frančeskas Petrarka, Nostradamas, Fransua Rablė, Feliksas Plateris, Polis Valeri, Žanas Emanuelis Žiliberas

Universitete studijavo

Povilas Gaučys, Juozas Kajeckas, Viktoras Kamantauskas

  1. Monpeljė universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 455 psl.

43°37′55″ š. pl. 3°51′50″ r. ilg. / 43.63194°š. pl. 3.86389°r. ilg. / 43.63194; 3.86389