Pagrindinė atmintis
Pagrindinė atmintis arba operatyvioji atmintis – kompiuterio atmintis, į kurios kiekvieną adresą gali tiesiogiai kreiptis procesorius.[1] Naudojama saugoti naudojamiems kompiuterių programų ir įvairių formų duomenims. Įprastai pagrindinė atmintis – neišliekamoji atmintis, kurios turinys visada išvalomas, kai nutraukiama elektros srovė.
Pagrindinė atmintis yra antrojoje vietoje kompiuterio atminties hierarchijoje po procesoriaus vidinės atminties (registrai, spartinančioji atmintinė).[2]
Be pagrindinės atminties, kompiuteris taip pat turi atskiras atmintis darbui su išoriniais įtaisais, pvz., vaizdo atmintis ir vaizdo plokštė.
Tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Statinė atmintis (SRAM)
- Dinaminė atmintis (DRAM)
- MRAM
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pagrindinė atmintis. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- ↑ Toy, Wing; Zee, Benjamin (1986). Computer hardware/software architecture (anglų). Prentice-Hall. p. 30. ISBN 0-13-163502-6.