Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palenkės vaivadija (rus. Подляское воеводство, lenk. Województwo podlaskie) buvo viena iš Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės vaivadijų egzistavusi 1816–1837 metais. Centras – Sedlcos. Vaivadija sudaryta iš buvusio Sedlcų departamento žemių. Vaivadija ribojosi su Plocko vaivadija, Mazovijos vaivadija, Sandomiro vaivadija, Liublino vaivadija ir Rusijos imperija. 1837 m. kovo 7 d. vaivadija paversta į Palenkės guberniją.
Varšuvos kunigaikštystės egzistavimo laikotarpiu ši teritorija priklausė Sedlcų departamentui. Žlugus kunigaikštystei, departamentas buvo pervardintas į vaivadiją. Vaivadija pavadinta Palenkės vardu, nors tik nedidelė šiaurvakarinė vaivadijos dalis priklausė istoriniam Palenkės regionui. 9 buvusio demartamento apskritys (pavietai) sugrupuotos į 4 apygardas:
- Palenkės Bialos apygarda:
- Lukuvo apygarda:
- Palenkės Radzino apygarda:
- Sedlcų apygarda: