Pereiti prie turinio

Pekino universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pekino universitetas
Įkurtas1898 m.
TipasValstybinis
PrezidentasGong Čihuangas
Studentų44 730[1]

Pekino universitetas (kin. 北京大学, angl. Peking University) – valstybinis mokslinių tyrimų universitetas Pekine, Kinijoje.

Pekino universitetas buvo įkurtas 1898 m. kaip Imperatoriškasis Pekino universitetas, kai imperatorius Guangsu jam suteikė savo karališkąją chartiją.[2] Universiteto ištakos senesniajame Guozidžano imperatoriškajame koledže[3]. Yra daug metų iš eilės vertinama kaip viena geriausių akademinių institucijų Kinijoje ir visame pasaulyje.[4] 2021 m. Times Higher Education sudarytame sąraše Pekino universitetas užėmė 16-ą vietą pasaulyje ir 1-ą vietą Azijos ir Ramiojo vandenyno bei kylančios ekonomikos šalyse,[5][6][7] tuo tarpu 2022 m. sudarytuose QS universitetų reitinguose užėmė 12-ą vietą pasaulyje ir 2-ą vietą Azijoje.[8]

Per visą savo gyvavimo istoriją Pekino universitetas vaidino svarbų vaidmenį Kinijos politiniame gyvenime.[9] Po Čingų dinastijos žlugimo ir Sinhajaus revoliucijos panaikintas karališkosios institucijos statusas. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios universitetas tapo Kinijos besikuriančių, progresyvių ir respublikoniškų judėjimų centru. Dėstytojai ir studentai vaidino svarbų vaidmenį kuriant Naujosios kultūros judėjimą, Gegužės ketvirtosios judėjimo protestus ir kitus reikšmingus kultūrinius ir socialinius politinius įvykius, tad universiteto istorija buvo glaudžiai susijusi su šiuolaikinės Kinijos istorija. Pekino universitete mokėsi ar dirbo daug iškilių šiuolaikinių Kinijos veikėjų, įskaitant Mao Dzedongą, Lu Siuną, Gu Hongmingą, Hu Šihą, Mao Duną, Li Dažao, Čen Dusiu ir dabartinį premjerą Li Kečiangą.[10]

Universiteto bibliotekoje saugoma daugiau nei 8 mln. leidinių.[11] Universitete taip pat veikia profesionalių scenos menų centras ir Arturo M. Saklerio menų ir archeologijos muziejus. Universitetas taip pat garsėja savo 274 ha studentų miestelio teritorija[12][13] su tradicinės kinų architektūros pastatais. Pekino universitete dirba 76 Kinijos mokslų akademijos nariai, 19 Kinijos inžinierių akademijos ir 25 Pasaulio mokslų akademijos nariai.[14]

Po Kinijos pralaimėjimo Kinijos ir Japonijos kare intelektualai, tarp jų Kangas Jouvėjus, Liamas Čičao ir Jan Fu, ragino reformuoti šalies švietimo sistemą. 1896 m. birželį ministras Li Duanfenas pasiūlė sostinėje įkurti universitetą. 1898 m. birželio 11 d. imperatorius Guangsu, vykdydamas Šimto dienų reformą, leido įkurti Pekino imperatoriškąjį universitetą.[15] Imperatoriškasis universitetas buvo oficialiai įkurtas 1898 m. liepos 3 d., imperatoriui patvirtinus Liango surašytą karališkąją chartiją. Jos įgyvendinimas buvo pavestas ministrui Sun Džianai. Universitetas buvo svarbiausias šalies aukštojo mokslo institutas ir aukščiausia švietimo institucija.[16] Pirmuoju prezidentu buvo paskirtas Viljamas Aleksandras Parsonsas Martinas.[17] Dauguma reformų buvo panaikintos, kai rugsėjo 21 d. valdžią užgrobė konservatyvi imperatorienė Cisi. Universitetas išliko, nors su pakeistais tikslais ir sumažintos apimties – gruodžio 31 d. jame mokėsi 160 studentų vietoje 500, kaip planuota anksčiau.[16]

Pirmieji kultūrinės revoliucijos bruzdėjimai prasidėjo būtent Pekino universitete 1966 metas. Universitetas buvo uždarytas 1966–1970 m. laikotarpiu.

  1. „北京大学2018年基本数据“ (PDF) (anglų). 2018 m. gruodžio mėn. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-27. Nuoroda tikrinta 2020-09-27.
  2. Hao Ping (1998). Beijing da xue chuang ban shi shi kao yuan (Di 1 ban leid.). Beijing: Beijing da xue chu ban she. ISBN 9787301036617. OCLC 40906464.
  3. Hao Ping (kin. 郝平) (1998). Beijing da xue chuang ban shi shi kao yuan (Di 1 ban leid.). Beijing: Beijing da xue chu ban she. ISBN 9787301036617. OCLC 40906464.
  4. „QS World University Rankings“. Top Universities (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2014-09-23. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.
  5. „World University Rankings“. Times Higher Education (THE) (anglų). 2021-08-25. Suarchyvuota iš originalo 2015-06-29. Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
  6. „Emerging Economies“. Times Higher Education (THE) (anglų). 2020-01-22. Suarchyvuota iš originalo 2020-02-20. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  7. „Asia University Rankings“. Times Higher Education (THE) (anglų). 2020-05-28. Suarchyvuota iš originalo 2020-06-04. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
  8. „QS Asia University Rankings 2023 - Overall“. Top Universities (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-09.
  9. Peking University. Suarchyvuota iš originalo 2018-12-29. Nuoroda tikrinta 2018-12-29.
  10. „Peking University - Mingren“. Suarchyvuotas originalas 2008-08-04.
  11. „北京大学图书馆概况与历史(The introduction of Peking university library)“. Peking University Library. Suarchyvuota iš originalo 2020-10-04. Nuoroda tikrinta 2020-09-27.
  12. „About PKU, General Information“. Pekino universitetas. Suarchyvuotas originalas 2018-05-17. Nuoroda tikrinta 2018-05-17.
  13. Francis Whittaker (2011-07-14). „Most beautiful universities“. MSN. Suarchyvuotas originalas 2013-10-04. Nuoroda tikrinta 2013-10-04.
  14. „北京大学基本数据“ [Peking University Basic Statistics] (PDF). Peking University. 2017. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2021-01-28.
  15. Peking University. „From Imperial University of Peking to Peking University in the Early Years of Republic of China“. Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-11-30.
  16. 16,0 16,1 Peking University. „From Imperial University of Peking to Peking University in the Early Years of Republic of China“. Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-11-30.
  17. „[Anniversary Special] "In the beginning was the word"“. Peking University. 2011-05-02. Suarchyvuotas originalas 2017-11-13. Nuoroda tikrinta 2017-09-09.