Pereiti prie turinio

Presbiterija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Presbiterija (rožinė sp.)

Presbiterija (lot. presbiter – kunigas) – priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis, skirta didžiajam altoriui, kitaip choras.[1]

Presbiterijoje atliekamos liturginės apeigos, skaitomi skaitiniai, joje pamaldų metu būna dvasininkai (vyskupas, kunigas) ir ministrantai, rečiau – garbūs svečiai, politikai.

Viduramžių bažnyčiose paprastai būdavo orientuota į rytus.[2]

  1. dr. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994. ISBN-5-420-01082-8.
  2. Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 308 psl.