Pereiti prie turinio

Psichika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Psichika – nervų sistemos veiklos dalis, apimanti elgesį, mintis, asmenybę. Psichiką ir jos reiškinius tiria psichologija. Kai organizmas sąveikauja su aplinka, atsiranda psichiniai reiškiniai ir procesai, kuriuos galima suskirstyti į:

Nuo seno buvo pastebėta, kad psichiką turi tik gyvi organizmai, todėl kelta problema – koks jos ryšys su organizme vykstančiais materialiais procesais, t. y. psichofizinė problema. Filosofai idealistai, spiritualistai psichiką aiškino kaip nuo materijos nepriklausomą substanciją, kuri gali turėti įtakos materialiems kūnams. Platonas manė, kad psichika yra laikinai susijungusi su kūnu, bet nuo jo nepriklausoma. R. Dekartas psichiką laikė substancionalia būtimi, nepriklausoma nuo materijos ir veikiančia iš savęs (ta veikla esanti mąstymas). Panašiai psichiką aiškina okazionalizmas, Č. Šeringtonas (D. Britanija).

Materialistinė psichikos samprata laikui bėgant keitėsi. Demokritas manė psichiką esant vien atomų kombinacija; vulgarusis materializmas – viena materijos būsenų, organizmo funkcijų; mąstymas esąs fiziologinė smegenų funkcija, tokia kaip tulžies išskyrimas – kepenų funkcija.

Psichopatologiniai tyrimai patvirtina, jog, pažeidus smegenų nervų sistemą; ypač galvos smegenų žievę ir retikulinę sistemą, psichinės funkcijos sutrinka.[1]

Psichikos filogenezė ir ontogenezė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filogenetinis požiūris. Yra manoma, kad savo ontogenezėje žmogus pakartoja filogenezę. Psichika gali būti išsivysčiusi įvairiais lygiais, tiek filogenetiniu, tiek ontogenetiniu požiūriu. Psichikos vystymąsi sąlygoja nervų sistemos vystymasis.

Filogenezės lygiai:

  • Instinktyvioji psichika (taksis, refleksas, instinktas).
  • Išmoktoji (įgytoji) psichika.
  • Intelektinė elgsena (šiam lygiui priklauso tik žmonės; niekad nebandęs gali iš karto atlikti teisingą veiksmą).

Froido psichikos struktūros teorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Froidą, psichika susideda iš trijų dalių:

  • Id – apima instinktyvų ir dažniausiai neįsisąmonintą elgesį;
  • Ego – įsisąmoninta psichikos dalis, jungia id ir superego;
  • Superego – apima socialines normas ir moralę.
  1. PsichikaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 244 psl.