Pereiti prie turinio

Stokholmo-Arlandos oro uostas

Koordinatės: 59°39′07″ š. pl. 17°55′07″ r. ilg. / 59.65194°š. pl. 17.91861°r. ilg. / 59.65194; 17.91861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stokholmo-Arlandos oro uostas
IATA: ARN - ICAO: ESSA
Parametrai
Aerodromo tipascivilinis
OperatoriusSwedavia
MiestasStokholmas
Aukštis virš jūros lygio 42 m
Koordinatės 59°39′07″ š. pl. 17°55′07″ r. ilg. / 59.65194°š. pl. 17.91861°r. ilg. / 59.65194; 17.91861
TinklalapisStokholmo-Arlandos oro uostas
Kilimo ir tūpimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
01L/19R 3301 asfaltas
01R/19L 2500 asfaltas
08/26 2500 asfaltas
Oro eismo kontrolės bokštas

Stokholmo-Arlandos oro uostas (šved. Stockholm-Arlanda flygplats) – tarptautinis oro uostas Švedijoje, Stokholmo lėne, Sigtunos savivaldybėje, 37 km į šiaurę nuo Stokholmo ir 40 km į pietryčius nuo Upsalos. Didžiausias šalyje ir trečias pagal aptarnautų keleivių skaičių Skandinavijos šalyse. 2019 m. oro uostas aptarnavo 116,5 tūkst. skrydžių ir 25,6 mln. keleivių, iš jų 20,8 mln. tarptautiniuose, 4,8 mln. – vietiniuose skrydžiuose.[1][2] Oro uostui skirtame 2 600 ha plote nutiesti 3 kilimo-tūpimo takai, pastatyti 4 terminalai ir kiti statiniai, plyti dirbami laukai, miškai ir vandens telkiniai.

Oro uoste yra pagrindinės Scandinavian Airlines (SAS) ir Norwegian Air Shuttle oro linijų bendrovių būstinės. 2018 m. veikė 81 oro linijų bendrovė, buvo vykdomi skrydžiai 181 kryptimi. Oro uoste dirba 17,5 tūkst. darbuotojų.[3]

Su Stokholmo centru oro uostas sujungtas greitojo geležinkelio linija („Arlanda Express“ traukiniai; kelionės trukmė 20 min.). Priemiestiniai traukiniai kursuoja į Stokholmą ir Upsalą, autobusai – į Stokholmą, Upsalą ir kitus Švedijos miestus bei Oslą. Automobiliu oro uostas pasiekiamas E4 automagistrale.

1946 m. Riksdagas (Švedijos parlamentas) pritarė stambaus oro uosto statybai šalia Halmšeno ežero. 1954 m. nutiestas pirmasis gelžbetonininės dangos kilimo-tūpimo takas, 1958 m. oro uostui suteiktas dabartinis pavadinimas. 1959 m. nutiestas pagrindinis kilimo-tūpimo takas, pradėti reguliarūs skrydžiai. 1962 m. balandžio 1 d. oro uostas oficialiai atidarytas, į jį iš Stokholmo-Bromos oro uosto perkelti visi tarptautiniai ir dalis vietinių skrydžių. 1976, 1983 ir 1990 m. įrengti nauji terminalai, 2001 m. pastatytas naujas 83 m aukščio oro eismo kontrolės bokštas, 2003 m. atidarytas trečias kilimo-tūpimo takas.[3]

Aptarnautų keleivių ir skrydžių skaičius[4]
Metai Aptarnauti keleiviai Skrydžiai
Iš viso Tarptautiniai Vietiniai
2012 19 642 029 14 839 483 4 802 546 104 930
2013 20 681 396 15 811 068 4 870 328 109 837
2014 22 443 782 17 338 211 5 105 571 112 648
2015 23 142 536 18 060 628 5 081 908 112 987
2016 24 702 419 19 424 733 5 277 686 115 631
2017 26 642 034 21 165 898 5 476 136 122 697
2018 26 846 720 21 557 474 5 289 246 121 860
2019 25 642 623 20 793 592 4 849 031 116 529
  1. Flygplatsstatistik 2019, Swedavia Airports. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.
  2. Passagerarstatistik, Swedavia Airports. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.
  3. 3,0 3,1 Facts about the airport, Swedavia Airports. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.
  4. „Statistik“. swedavia.se. Nuoroda tikrinta 2020-10-02.

Techniniai duomenys