Pereiti prie turinio

Antoninianas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antoninianas
215 – 301

Įvairūs antoninianai: 1 eilė: Elagabalo (sidabras, 218-222), Trajanas Decijus (sidabras, 249-251), Galienas (bilonas, 253-268); 2 eilė: Galienas (varis, 253-268), Aurelianas (sidabruota, 270-275), barbarų spindulinis (varis), barbarų spindulinis (varis)
Naudojo: Romos imperija
Metalas: sidabras
Smulkesnis vnt.: denaras: 1/2 (nominaliai)

Antoninianas – moneta, naudota Romos imperijos laikais. Manoma, kad jų vertė buvo 2 denarai, nors svėrė tik kaip 1,5 denaro. Pradžioje antoninianai buvo sidabriniai, vėliau jie po truputį suprastėjo iki bronzos. Pavadinimas įvestas šiuolaikinių numizmatų.

Antoninianus ėmė kaldinti 215 m. Karakalos valdymo metu. Moneta pavadinta pagal Karakalos vardą Marcus Aurelius Antoninus.

To meto antoninianas buvo į denarą panaši moneta, tačiau šiek tiek didesnė ir vaizdavusi imperatorių su spinduline karūna ant galvos, o ne su laurų vainiku, kaip kad ant denarų.
Dalyje antoninianų buvo pavaizduotos moteris (paprastai imperatoriaus žmona)[1].

Įvesti antoninianai buvo prilyginti 2 denarams, bet pagal sidabro kiekį buvo lygūs tik 1,5 denaro. Tai sukėlė infliaciją – žmonės ėmė kaupti denarus, kurie turėjo daugiau sidabro, tuo tarpu tiek pirkėjai, tiek pardavėjai naująsias monetas laikė prastesnėmis, todėl pakėlė kainas. Ėmė išsibaigti sidabro atsargos, kadangi Romos imperija tuo metu nebeužkariavo naujų teritorijų, o kariams imperatoriams reikėjo pinigų kariuomenės algoms padidinti ir ištikimybei palaikyti. Todėl kiekviena vėlesnė antoninianų laida turėjo vis mažiau sidabro ir vis labiau didino infliaciją. Galieno laikais antoninianai buvo kaldinami iš prasto prabos sidabro. III a. gale antoninianai buvo kaldinami iš beveik grynos bronzos, kurią gaudavo iš perlydomų senų sestercijų ir panašių monetų. Kartais varinius ar bronzinius antoninianus padengdavo plonu sidabro sluoksniu.
Aureliano laikais antoninianas faktiškai tapo smulkia moneta grąžai, jo vertė buvo prilyginta 2 sestercijoms.

Antoninianų buvo nukaldinti didžiuliai kiekiai. Tuo metu daug kaldino ir antoninianų kopijų, kurių užrašai ir simbolika dažnai būdavo su klaidomis. Pavienės monetos buvo menkavertės, jų labai daug pamesdavo, todėl dabar šios monetos itin dažnai randamos.

Antoninianus baigė kaldinti III a. pabaigoje, kai imtasi pinigų reformų ir ėmė kursuoti sidabrinė moneta argentėjas.

Šių dienų numizmatai šias monetas ėmė vadinti antoninianais, kadangi nežinoma, kaip jas vadino senovėje. Antoniniano vardas duotas todėl, kad šis pavadinimas kelis kartus paminėtas romėnų laikų dokumente Historia Augusta. Ten šiuo pavadinimu keliskart paminėtos sidabrinės monetos, pavadintos pagal Antoniną. Šį vardą turėjo keli II a. pabaigos ir III a. pradžios imperatoriai. Kadangi Karakalos imtos leisti sidabrinės monetos buvo nauja monetų rūšis, pagal asociaciją jas ėmė vadinti antoninianais, nors tikrasis jų pavadinimas ir buvo kitoks.