Kovo 17

Kovo 17 yra 76-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 77-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 289 dienos.

• Airija – Šv. Patriko diena.

Gendvilas – Gentvila – Gerda – Gertrūda – Patricija – Patricijus – Patrikas – Varūna – Vita

• 1781 – didelis gasras nusiaubė Kėdainius;^[1]
• 1906 – įkurtas Lietuvių kalbos mokymo komitetas, siekęs įvesti lietuvių kalbos mokymą Vilniaus miesto ir Vilniaus apygardos mokyklose;
• 1921 – ties Širvintomis lenkų pasieniečiai sulaikė šešis Lietuvos kareivius. Sulaikytieji be jokių paaiškinimų buvo sušaudyti;
• 1938 – Lietuvos Vyriausybei įteiktas Lenkijos ultimatumas, reikalaujantis užmegzti su ja diplomatinius santykius ir grasinantis panaudoti jėgą, jeigu Lietuva nesutiks to padaryti. Lietuvos atsakymui Lenkija davė 48 valandas;
• 1943 – okupacinė Vokietijos reicho valdžia uždarė Vilniaus universitetą;
• 1990 – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atmetė SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo reikalavimą atšaukti Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą;
• 1990 – Kazimira Prunskienė paskirta Ministre Pirmininke;
• 1991 – SSRS surengtas referendumas dėl valstybės išsaugojimo ir atnaujinimo. Atskiros balsavimo apylinkės, nepaisant Lietuvos Respublikos valdžios boikoto, veikė ir Lietuvoje;
• 1994 – Seimas priėmė Lito stabilumo įstatymą;
• 1998 – Vilniuje atidaryta Europos Komisijos delegacijos būstinė;
• 2002 – Vilniaus Gedimino technikos universitete įamžintas pirmojo rektoriaus akademiko Aleksandro Čyro atminimas, Statybos fakultete atidarant jo vardu pavadintą auditoriją.

• 1821 m. – Jonas Abelevičius, kunigas, profesorius^[2] (m. 1882 m.).
• 1843 m. – Stanislovas Dagilis, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 1915 m.).
• 1865 m. – Gabrielius Narutovičius, pirmasis Lenkijos prezidentas. Jo vyresnysis brolis buvo Stanislovas Narutavičius (m. 1922 m.).
• 1877 m. – Juozas Ambraziejus, Lietuvos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (m. 1959 m.).
• 1879 m. – Kazimieras Vasiliauskas, inžinierius mechanikas, profesorius, medžiagų atsparumo ir statybinės mechanikos pradininkas Lietuvoje (m. 1957 m.).
• 1890 m. – Stasys Kalvaitis, pianistas, pedagogas, chorvedys, visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
• 1899 m. – Mykolas Mačiukas, Lietuvos kariuomenės karininkas, generalinio štabo pulkininkas leitenantas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui veikėjas (m. 1950 m.).
• 1916 m. – Kostas Labanauskas, Lietuvos sporto medicinos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1917 m. – Alfonsas Čapanis, lietuvių kilmės JAV psichologas, ergonomikos pradininkas (m. 2002 m.).
• 1918 m. – Juozas Bacevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1995 m.).
• 1928 m.:
  • Pranas Buckus, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2001 m.).
  • Stasys Malkevičius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1929 m. – Algirdas Banys, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2018 m.).
• 1931 m. – Aldona Sabaitytė-Vilutienė, Lietuvos partizanų ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja (m. 2020 m.).
• 1934 m. – Stanislovas Čepinskis, Lietuvos smuikininkas, dirigentas.
• 1938 m. – Nijolė Gelžinytė, Lietuvos teatro ir kino aktorė, režisierė.
• 1942 m.:
  • Algimantas Augys, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (m. 1992 m.).
• 1947 m. – Nora Blaževičiūtė, Lietuvos dailininkė keramikė.
• 1948 m. – Marijonas Mitkus, ekonomistas, Kaišiadorių politinis veikėjas.
• 1952 m. – Eduardas Gabnys, Lietuvos akordeonininkas, pedagogas.
• 1955 m. – Mečislovas Ramanauskas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Laima Nagienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m.:
  • Ričardas Barzdenis, ūkininkas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Ramutis Jancevičius, Lietuvos teisininkas, prokuroras (m. 2022 m.).
• 1961 m. – Ričardas Juozas Gubinas, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m.:
  • Remigijus Čirba, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Saulius Paliūnas, visuomenės veikėjas, kunigas (m. 2022 m.).
  • Virginijus Ražukas, agronomas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1969 m. – Rita Urniežienė, Lietuvos choro dirigentė, pedagogė, solistė (sopranas).
• 1970 m. – Liutauras Varanavičius, vadybininkas, bankininkas, sporto veikėjas.
• 1976 m. – Deividas Staponkus, operos dainininkas, baritonas.
• 1979 m. – Vitoldas Čepauskas, Lietuvos futbolininkas, karjerą pradėjęs Telšiuose, o šiuo metu žaidžiantis LKKA ir Teledema klube.
• 1983 m. – Kristina Bartkutė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1988 m. – Tadas Buinauskas, Lietuvos krepšininkas, Panevėžio sporto mokyklos auklėtinis, rugtyniaujantis Panevėžio „Techaso“ komandoje.

• 1821 – Jonas Abelevičius, kunigas, mokslininkas, vysk. Motiejaus Valančiaus raštų korektorius.

• 1807 m. – Kazimieras Narbutas, Lietuvos filosofas (g. 1738 m.).
• 1836 m. – Anupras Jacevičius, 1831 m. sukilimo Lietuvoje veikėjas (g. 1797 m.).
• 1903 m. – Antanas Vilkutaitis-Keturakis, inžinierius, dramaturgas, prozininkas, publicistas (g. 1864 m.).
• 1917 m. – Juozas Kubilius, Lietuvos visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1878 m.).
• 1931 m. – Eugenijus Spontis, italų kilmės Rusijos ir Lietuvos politinis veikėjas (g. 1866 m.).
• 1946 m. – Kazys Erkumas, Lietuvos knygnešys (g. 1859 m.).
• 1950 m. – Antanas Breimelis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1900 m.).
• 1964 m. – Pranas Markūnas, Lietuvos statybos inžinierius, gelžbetonio konstrukcijų projektavimo ir statybos Lietuvoje vienas pradininkų (g. 1873 m.).
• 1965 m. – Antanas Kraujelis, kovotojas už Lietuvos laisvę, paskutinis Aukštaitijos partizanas (g. 1928 m.).
• 1967 m. – Artūras Jurgutis, Lietuvos anatomas, antropologas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1909 m.).
• 1982 m. – Jonas Motiekaitis, smuikininkas, muzikos pedagogas, chorvedys (g. 1903 m.).
• 1983 m. – Jonas Kuodis, Lietuvos statybos inžinierius, vienas gelžbetonio tyrimų Lietuvoje pradininkų, technikos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• 1987 m. – Juozas Maniušis, LTSR partinis ir valstybės veikėjas. 1967–1981 m. buvo LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas. Būdamas valdžioje prisistatydavo rus. Иосиф Антонович (g. 1910 m.).
• 1988 m. – Albinas Iešmanta, pedagogas ir chorvedys (g. 1887 m.).
• 1989 m. – Galina Jackevičiūtė-Morkuvienė, Preikšienė, aktorė (g. 1911 m.).
• 1991 m. – Povilas Dikčius, Lietuvos kompozitorius (g. 1933 m.).
• 1995 m.:
  • Stasys Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, Bažnyčios išeivijoje generalinis superintendantas (g. 1899 m.).
  • Steponas Stulginskis, inžinierius architektas (g. 1908 m.).
• 2003 m. – Povilas Čibiras, Lietuvos gydytojas infekcionistas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1913 m.).
• 2004 m.:
  • Antanas Skirius, Lietuvos žurnalistas, leidėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1911 m.).
  • Valerijus Čekmonas, Lietuvos kalbininkas, slavistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1937 m.).
• 2006 m. – Kazimieras Barėnas, Didžiosios Britanijos lietuvių rašytojas, vertėjas, spaudos darbuotojas (g. 1907 m.).
• 2007 m. – Karolis Lederis, Lietuvos farmakologas ir endokrinologas, filosofijos (1961 m.) ir medicinos (1968 m.) daktaras (g. 1920 m.).
• 2017 m.:
  • Vidmantas Brazys, zooinžinierius, savivaldybininkas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).
  • Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1935 m.).
• 2018 m. – Alfonsas Grumbinas, Lietuvos regbininkas, regbio teisėjas (g. 1943 m.).
• 2021 m. – Šarūnas Valentinavičius, Lietuvos žurnalistas (g. 1939 m.).
• 2022 m. – Raimondas Minderis, Lietuvos baleto artistas, pedagogas (g. 1941 m.).^[3]
• 2023 m. – Jonas Jackevičius, lietuvių žurnalistas, poetas, dailininkas (g. 1937 m.).^[4]

• 45 m. pr. m. e. – Mundos mūšyje Ispanijoje Julijus Cezaris (Julius Caesar) sutriuškino Pompėjaus pajėgas;
• 180 – Komodas (Marcus Lucius Aurelius Aelius Commodus Antoninus) paskelbtas Romos imperatoriumi;
• 1813 – po Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III kreipimosi „An mein Volk“ prasidėjo vokiečių išsivadavimo karas prieš Napoleoną;
• 1861 – Savojos karalius Vikrotas Emanuelis I paskelbtas Italijos karaliumi, taip užbaigtas Italijos suvienijimas;
• 1898 – John Holland Niujorke demonstravo povandeninį laivą, kuris paniręs išbuvo 100 minučių;
• 1929 – General Motors nupirko vokiečių automobilių gamintoją Adam Opel;
• 1931 – Nevados valstijoje legalizuoti azartiniai žaidimai;
• 1939 – Kinų-japonų karas (1937–1945): Nankino mūšis tarp japonų ir Gomindano;
• 1942 – Belzeno koncentracijos stovykloje pradėjo veikti pirmoji dujų kamera;
• 1959 – Dalai Lama pabėgo iš Tibeto į Indiją;
• 1991 – Sovietų Sąjungoje vyko referendumas dėl valstybės išsaugojimo;
• 2007 – Samaros Kurumoč aerouoste Rusijoje, nesėkmingai nusileidus UT Air lėktuvui Tupolev Tu-134, žuvo 7 keleiviai, sužeista 26.

• 1834 m. – Gottlieb Wilhelm Daimler, vokiečių inžinierius, konstruktorius bei pramonininkas. G. Daimler sukūrė pirmąjį automobilį (m. 1900 m.).
• 1881 m. – Walter Rudolf Hess, 1949 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m. 1973 m.).
• 1892 m. – Aleksandra Belcova, latvių tapytoja, grafikė (m. 1981 m.).
• 1912 m. – Bajardas Rastinas, Jungtinių Valstijų pilietinių teisių aktyvistas, svarbus daugiausiai pilietinių teisių judėjimo užkuliuose. Jis priskiriamas prie pagrindinių 1963 metų žygio į Vašingtoną organizatorių.^[6] Bajardas Rastinas patarinėjo Martinui Liuteriui Kingui nesmurtinio pasipriešinimo technikos klausimais. Vėlesniais savo karjeros metais gynė gėjų bei lesbiečių teisės teisinėse bylose. Tuo metu homoseksualumas buvo kriminalizuotas, todėl Bajardas tapo įtarinėjimų taikiniu, kas statė jo, kaip gynėjo, efektyvumą į pavojų (m. 1987 m.).
• 1926 m. – María Argentina Minerva Mirabal, politinė aktivistė Dominikos respublikoje, nužudyta šalies diktatoriaus Truchilijo, viena iš seserų Mirabal^[7] (m. 1960 m.).
• 1938 m. – Rudolfas Nurijevas, rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų (1961 m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis Prancūzijoje)^[8] (m. 1993 m.).
• 1945 m. – Michael Vincent Hayden, amerikiečių karininkas, JAV karinių orų pajėgų generolas, saugumo tarnybos vadovas, CŽV direktorius (nuo 2006 m. gegužės 30 d.).
• 1946 m. – Georges Jean Franz Köhler, 1984 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (m. 1995 m.).
• 1969 m. – Viačeslavas Fandulis, rusų kilmės Latvijos ledo ritulio puolėjas.
• 1976 m. – Alvaras Rekoba, garsus Urugvajaus futbolininkas. Nacionalinės rinktinės ir Panionios klubo puolėjas.
• 1982 m. – Steven Jerome Pienaar, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir Everton klubo saugas.
• 1983 m. – Raulis Žozė Trindadė Meirelešas, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir FC Porto klubo saugas.

• 180 m. – Cezaris Markas Aurelijus Antoninas Augustas, Romos imperatorius nuo 161 m., karvedys, filosofas, stoicizmo atstovas (g. 121 m.).
• 1853 m. – Johann Christian Andreas Doppler, austrų fizikas ir matematikas (g. 1803 m.).
• 1956 m. – Irène Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[9] (g. 1897 m.).
• 1983 m. – Haldan Keffer Hartline, JAV fiziologas, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1903 m.).
• 2005 m. – Czesław Słania, lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio pašto ženklų ir banknotų graverių. Pasak Gineso rekordų knygos – produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (g. 1921 m.).
• 2020 m. – Eduardas Limonovas, rusų rašytojas, poetas, prozaikas, publicistas ir Rusijos Nacionalinės bolševikų partijos įkūrėjas bei lyderis (g. 1943 m.).

• 2007 – Džonas Bekas (John Backus), Amerikos kompiuterių mokslininkas (g. 1924).