Kovo 30

Kovo 30 yra 89-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 90-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 276 dienos.

Anelė – Ferdinandas – Gvidas – Gvidonas – Meda – Nelė – Virmantas

• 1921 – Palanga ir Šventoji prijungtos prie Lietuvos;
• 1994 – Vyriausybės nutarimu lito bazine valiuta pasirinktas JAV doleris, nustatant oficialų kursą 4 litai už 1 dolerį.

• 1697 m. – Jonas Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras (m. 1757 m.).
• 1739 m. – Povilas Ksaveras Bžostovskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas, kunigas (m. 1827 m.).
• 1866 m. – Jurgis Karuža, Lietuvos gydytojas dermatovenerologas, medicinos daktaras (m. 1953 m.).
• 1884 m. – Benediktas Andriuška-Andruška, religinis rašytojas, vertėjas (m. 1951 m.).
• 1888 m. – Edvardas Adamkavičius, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (m. 1957 m.).
• 1891 – Juozas Balčiūnas-Švaistas, rašytojas, redaktorius (m. 1978 m.).
• 1894 m. – Juozas Tonkūnas, Lietuvos švietimo ministras, LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas (m. 1968 m.).
• 1911 m. – Stasys Bekeris, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1991 m.).
• 1935 m.:
  • Henrikas Algirdas Juškevičius, Lietuvos inžinierius, buvęs dviejų UNESCO generalinių direktorių pavaduotojas, dabar patarėjas.
  • Juozas Gediminas Baranauskas, teisininkas, pirmasis Lietuvos televizijos diktorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
• 1936 m.:
  • Evaldas Čerškus, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslo daktaras (m. 2017 m.).
  • Nijolė Kristina Gailiūtė–Sadukienė, Lietuvos lėlių teatro aktorė (m. 2004 m.).
• 1937 m. – Vaidotas Januškis, Lietuvos geografas, fizinių mokslų daktaras.
• 1938 m.:
  • Aldona Petrulaitienė-Liukpetrytė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Vytautas Šeinauskas, Lietuvos kompozitorius, grafikas, pedagogas (m. 2003 m.).
• 1940 m. – Albinas Gailius, Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Petras Pučkorius, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1946 m. – Vida Gendvilienė, Lietuvos biofizikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1948 m.:
  • Aldona Paulikienė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Laugalys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1950 m. – Ramutis Rimeikis, lietuvių aktorius ir režisierius.
• 1954 m. – Nijolė Žambaitė, lietuvių ekonomistė, diplomatė. Socialinių mokslų daktarė. Turi Nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
• 1959 m. – Kęstutis Kuzmickas, gydytojas psichoterapeutas, politikas.
• 1960 m. – Arūnas Rimkus, pedagogas, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Nijolė Sitonytė, Lietuvos dailininkė, pedagogė.
• 1972 m. – Ramūnas Bielevičius, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1984 m. – Mantas Dilys, Lietuvos lengvaatletis. 2009 m. atstovavo Lietuvai Pasaulio lengvosios atletikos čempionato trišuolio rungtyje.

• 1655 – Vaclovas Narmuntas, mokyklinių dramų autorius (m. 1691);

• 1654 m. – Aleksandras Liudvikas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1594 m.).
• 1689 m. – Kazimieras Liščinskis, SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomenės veikėjas, vienas iš ateizmo LDK pradininkų (g. 1634 m.).
• 1767 m. – Jonas Kristupas Glaubicas, žymiausias vėlyvojo baroko, rokoko stiliaus architektas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (g. 1700 m.).
• 1930 m. – Adomas Ladukas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (g. 1852 m.).
• 1941 m. – Kristupas Lekšas, Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, giesmynų sudarytojas (g. 1872 m.).
• 1962 m. – Pranciškus Kazimieras Čepulis, Lietuvos kunigas, pranciškonas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
• 1963 m. – Vosylius Sezemanas, filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius (g. 1884 m.).
• 1980 m. – Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė, Lietuvos prozininkė, poetė (g. 1891 m.).
• 1997 m. – Janina Spalvienė-Mekytė, muzikos mokytoja ir chorvedė (g. 1937 m.).
• 2001 m. – Zigmas Rimša, Lietuvos aviacijos atsargos karininkas, ryšių ir aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško motosklandytuvo (1938 m.) konstruktorius, Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius (g. 1911 m.)
• 2009 m. – Ignas Prakapas, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1944 m.).

• 1406 – Anglijos karalius Henrikas IV paėmė į nelaisvę ir įkalino į Prancūziją keliavusį Škotijos karalių Jokūbą I;
• 1492 – Ispanijos valdovai Ferdinandas ir Izabelė paskelbia įsaką ištremti iš Ispanijos žydus, jei jie neatsiverčia į katalikų tikėjimą;
• 1822 – JAV įkurta Floridos teritorija;
• 1842 – atlikta pirmoji chirurginė operacija su nejautra;
• 1856 – Paryžiuje pasirašyta sutartis dėl Krymo karo pabaigos;
• 1858 – užpatentuotas pirmasis pieštukas su trintuku ant jo galo (autorius Chaimas Limpenas, Filadelfija);
• 1867 – Rusija pardavė Aliaską Jungtinėms Valstijoms;
• 1973 – baigėsi JAV karinė operacija Vietname.

• 1135 m. – Mošė Maimonidas, žydų filosofas, teologas, rašęs daugiausia arabų kalba (m. 1204 m.).
• 1432 m. – Mehmedas II, Osmanų imperijos sultonas nuo 1444 iki 1446 ir vėl nuo 1451 iki 1481 (m. 1481 m.).
• 1746 m. – Franciskas Goja, garsus ispanų dailininkas ir Grafikas (litografija). Jis laikomas paskutiniu iš senųjų klasikinių dailininkų ir pirmuoju iš naujosios kartos (m. 1828 m.).
• 1853 m. – Vincentas van Gogas, olandų tapytojas, postimpresionistas, grafikas (m. 1890 m.).
• 1858 m. – Lassa Francis Lawrence Oppenheim, vokiečių teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės teisės teoretikas (m. 1919 m.).
• 1886 m. – Stanislavas Lesnevskis, Lenkijos filosofas, logikas. Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovas. Rašė ir vokiečių kalba (m. 1939 m.).
• 1894 m. – Sergejus Iljušinas, tarybinis aviakonstruktorius, vienos didžiausių Rusijos lėktuvų gamybos kompanijos „Iljušin“ įkūrėjas, triskart Socialistinio darbo didvyris (1941, 1957, 1974 m.), Lenino premijos laureatas (1960 m.), septyniskart Stalino premijos laureatas (absoliutus rekordas), inžinerijos generolas pulkininkas (1957 m.), TSRS Mokslų akademijos narys (1968 m.) (m. 1977 m.).
• 1909 m. – Ernst Hans Gombrich, Austrijos kilęs britų meno istorikas (m. 2001 m.).
• 1926 m. – Ingvaras Kampradas, švedų verslininkas, koncerno Ikea steigėjas.
• 1945 m. – Eric Patrick Clapton, britų roko gitaristas, kompozitorius, vokalistas, dainų rašytojas, Grammy laimėtojas, gavęs Britanijos imperatoriškąjį ordiną.
• 1946 m. – Wolfgang Spindler, vokiečių teisininkas, teisėjas, Vokietijos Federalinio Finansų Teismo (BFH) pirmininkas.
• 1968 m. – Celine Dion, garsi Kanados dainininkė.
• 1972 m. – Karel Poborský, buvęs profesionalus futbolininkas ir Čekijos vyrų futbolo rinktinės saugas. Daugiausiai kartų savo nacionalinei komandai atstovavęs žaidėjęs.
• 1973 m. – Jan Koller, futbolininkas, Pranc8zijos AS Cannes klubo puolėjas, rezultatyviausias Čekijos rinktinės futbolininkas.
• 1976 m. – Obadele Thompson, Barbadoso lengvaatletis, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Jis tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu šalies sportininku iškovojusiu Olimpinių žaidynių medalį. Thompson taip pat yra pasiekęs 100 m ir 200 m bėgimo nacionalinius rekordus. Už nuopelnus sporte jam buvo suteiktas „ambasadoriaus ir specialiojo atstovo jaunimui“ titulas, kurį jam suteikė šalies ministras pirmininkas Owen Arthur.
• 1978 m. – Simon Webbe, britų dainininkas, buvęs grupės Blue narys.
• 1979 m. – Anatolijus Aleksandrovičius Tymoščiukas, futbolininkas, Ukrainos rinktinės ir Bayern Münich klubo saugas.
• 1980 m.:
  • Hüseyin Yalın, turkų POP dainininkas ir dainų rašytojas^[1].
  • Paul Wall, amerikiečių reperis, didžėjus, juvelyras^[2].
• 1982 m. – Philippe Mexès, profesionalus futbolo žaidėjas iš Prancūzijos, šiuo metu žaidžiantis Italijos Serie A lygos klube AS Roma cento gynėjo pozicijoje.
• 1986 m. – Serchijus Ramosas Garsija, Ispanijos futbolininkas nuo 2005 m. rugntyniaujantis Madrido „Real“ komandoje. Atstovauja nacionalinei Ispanijos rinktinei. Žaidžia gynėjo pozicijoje.

• 1844 – Polis Verlenas (Paul Verlaine), prancūzų poetas.

• 1407 m. – Konradas fon Jungingenas, Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, 25-asis Vokiečių ordino magistras (g. 1355 m.).
• 1912 m. – Karlas Majus, vokiečių rašytojas, vienas produktyviausių nuotykių srities literatų, kurio kūriniai Vokietijoje dešimtmečiais buvo laikomi labiausiai skaitomi (g. 1842 m.).
• 1949 m. – Friedrich Karl Rudolf Bergius, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (g. 1884 m.).
• 1950 m. – Leonas Bliumas, teisininkas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1936–1937 m., 1938 m. ir 1947–1948 m. Prancūzijos ministras pirmininkas (g. 1872 m.).
• 1965 m. – Philip Showalter Hench, 1950 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1896 m.).
• 1980 m. – Tôn Đức Thắng, Vietnamo politikas. Paskutinis Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas nuo 1969 iki 1976 ir 1-asis Vietnamo prezidentas nuo 1976 iki 1980 (g. 1888 m.).
• 1981 m. – Michailas Leontovičius, rusų fizikas teoretikas (g. 1903 m.).
• 1984 m. – Karl Rahner, SJ, vokiečių filosofas, katalikų teologas (g. 1904 m.).
• 2000 m. – Irma Grebzdė, latvių rašytoja (g. 1912 m.).

• 2000 – Rudolfas Kirchšlageris (Rudolf Kirchschlager), Austrijos prezidentas (1974–1986).