Pereiti prie turinio

Serbentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ribes
Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum)
Ilgakekis serbentas (Ribes spicatum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Agrastiniai
( Grossulariaceae)
Gentis: Serbentas
( Ribes)
Pogentės
  • R. subg.Berisia
  • Agrastai (R. subg. Grossularia)
  • R. subg. Grossularioides
  • R. subg. Parilla
  • R. subg. Ribes
Žydintis raudonasis serbentas

Serbentas (Ribes) – monotipinės agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiamečių uogakrūmių gentis, paplitusi Šiaurės pusrutulio šaltojo ir vidutinio klimato juostose, taip pat Vidurio ir Pietų Amerikos kalnuose.

Genčiai priklausantys krūmai yra žemi arba vidutinio aukščio (1-2 m), lygiomis ir dygliuotomis šakomis. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai smulkūs, susitelkę į kekes, vaisiairaudonos, juodos, gelsvos sultingos uogos su keliomis arba daug sėklų, augančios kekėmis. Uogos viršuje – apyžiedžio liekanos.

Serbentai auginami soduose, taip pat auga drėgnuose miškuose, upių ir ežerų pakraščiuose. Žydi balandžiogegužės mėnesiais. Uogos prinoksta lieposrugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys ir dar kelios auginamos.

Morfologiniai požymiai ir biologinės savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbentų krūmų stiebai išauga iš pumpurų, esančių požeminėje dalyje. Tai nuliniai arba pašakniniai ūgliai, kurie pradeda šakotis antraisiais metais. Ant nulinių stiebų pirmaisiais metais išaugę šoniniai ūgliai vadinami pirmosios eilės šoninėmis šakutėmis, kitais metais išaugę – antrosios eilės šoninėmis šakutėmis ir t. t. Stiebai intensyviai auga tik per pirmuosius trejus metus, po to jų augimas sulėtėja. Stiebų kaita vyksta nevienodai – juodųjų serbentų auga greičiau negu raudonųjų. Taip krūme daugėja šakų, jis atjaunėja. Vietoj išgenėtų šakų kasmet išauga pakaitiniai stiebai. Krūmams senstant jų mažėja.

Žiediniai serbentų pumpurai pradeda formuotis metai prieš derėjimą. Juodųjų serbentų žiediniai pumpurai mišrūs (iš jų išauga ne tik žiedai, bet ir šakutės), o raudonųjų serbentų – mišrūs ir paprasti (iš jų išauga tik uoginės kekės). Juodųjų serbentų gausiausiai dera pirmosios ir antrosios vienmetės šakutės, o raudonųjų ir baltųjų – vienmetis prieaugis ir vaisinės šakutės, esančios ant dviejų trejų metų medienos.

Šaknų sistemą sudaro daug stambių šaknų, kai kurios jų pasiekia 2 m gylį. Dauguma šaknų yra viršutiniame 10-60 cm dirvos sluoksnyje metro spinduliu.

Krūmų aukštis svyruoja nuo 0,5 iki 2 m. Jie gali būti išsiskleidę, vidutiniškai išsiskleidę ir labai išsiskleidę.

Serbentų žydėjimo procesas skiriasi. Juodieji serbentai pradeda žydėti gegužės pirmą arba antrą dekadą, raudonieji ir baltieji – keliomis dienomis anksčiau. Žydi iki trijų savaičių: juodieji serbentai – kai skleidžiasi lapai, o raudonieji ir baltieji – prieš jų išsiskleidimą. Juodieji serbentai visiškai skiriasi savidulkos procesu. Raudonieji ir baltieji paprastai būna savidulkiai. Geromis meteorologinėmis sąlygomis ar vabzdžių apdulkinti kitų veislių dulkelėmis juodieji serbentai užmezga daugiau stambesnių uogų, gaunamas gausesnis derlius.

Serbentai pakankamai ištvermingi žiemą: pakelia net iki -30 °C temperatūrą. Ypač ištvermingi žiemą raudonieji ir baltieji serbentai, mažiau – juodieji. Jų ūgliai dažniau pašąla.

Ūkinė ir maistinė reikšmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Serbentų uogos valgomos šviežios, konservuotos, šaldytos. Iš jų verdama uogienė, kompotas, gaminami marmeladas, sirupas, želė, vynai, sultys, daromi balzamai. Jos rekomenduojamos dietinei mitybai, naudingos vaikams. Plačiai naudojamos konditerijos pramonėje, dėl gražios spalvos maišomos į kitų uogų ir vaisių gaminius. Lapuose ir pumpuruose susitelkusių eterinių aliejų komponentai naudojami parfumerijoje. Uogos, lapai ir pumpurai vartojami ir liaudies medicinoje.

Juodieji serbentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodųjų serbentų uogos ir jų produktai didina organizmo atsparumą infekcijoms, padeda pašalinti sunkiuosius metalus ir radioaktyviąsias medžiagas, gydo nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, gastrito, vartojamos sergant avitaminoze, gerina širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo organų veiklą. Juodiesiems serbentams specifinį kvapą suteikia eteriniai aliejai, jie slopina uždegimus, varo šlapimą ir gydo nuo reumato.

Aromatingi juodųjų serbentų lapai vartojami kaip prieskonis sūdant ir rauginant kopūstus, agurkus, pomidorus.

Raudonieji ir baltieji serbentai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudonuosiuose ir baltuosiuose serbentuose vitaminų yra mažiau nei juoduosiuose. Raudonųjų serbentų uogos askorbo rūgšties turi nuo 26 iki 83 mg/proc., o baltųjų serbentų – nuo 34 iki 66 mg/proc. Taip pat yra cukraus (9-10 %), rūgščių (2 %), karotino, makro ir mikroelementų, pektinų.

Raudonųjų ir baltųjų serbentų uogos bei jų produktai gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, stabdo aterosklerozę, stiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles, gydo nuo virškinimo trakto spazminio kolito ir enterokolito. Šių serbentų uogos gaivina, malšina troškulį, gerina apetitą, sukelia prakaitavimą, todėl geriamos peršalus, didina skrandžio sulčių rūgštingumą, aktyvina žarnyno peristaltiką.


Gentyje apie 150 rūšių:

Tūkstančiai tonų (2020 m.)[1]
1 Rusijos vėliava Rusija 437
2 Lenkijos vėliava Lenkija 146
3 Ukrainos vėliava Ukraina 25,8
4 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė 16,3
5 Vokietijos vėliava Vokietija 11,9
11 Lietuvos vėliava Lietuva 3,4
Iš viso pasaulyje 687