Pereiti prie turinio

Achajai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Achajai (sen. gr. Ἀχαιοί Akhaioí) – viena seniausių graikų genčių, gyvenusi Achajoje ir šiaurės vakarų Peloponese. HomeroIliadoje“ ir „Odisėjoje“ achajais (kaip ir danajais bei helenais) vadinti bendrai visi graikai.

Pagal vieną iš versijų, hetitų rašytiniuose šaltiniuose minimos Ahhijawa šalies vakaruose gyventojai buvo tie patys achajai. Šiuo atveju achajai suprantami ne kaip vieno konkretaus regiono graikai, bet, panašiai kaip Homero epuose, kaip bendrinė graikų gentis Mikėnų laikotarpiu apibūdinanti sąvoka. Taip pat Ramzio II ir Marenptaho laikais minimos jūrų tautos (akaivaša) dalyje tyrimų tapatinamos su achajais.

Dalyje tyrimų daroma prielaida, kada achajai pradžioje gyveno Tesalijoje. Dorėnų migracijos metu jie esą buvo išstumti į Achają.[1]

  1. Antikos žodynas. V., 1998.- P.11